Prisikėlusios iš „numirusių“: kaip 1500 metų lede praleidusios samanos atsibudo

Britų mokslininkams pavyko atgaivinti samanas daugiau nei 1,5 tūkst. metų prabuvusias po Antarktidos ledu, rašo bbc.co.uk. Iki šiol seniausi atgaivinti augalai buvo vos kelių dešimtmečių senumo.

Neapdorojo jokia ypatinga technologija

Antarktidoje paėmus samanų mėginius ir juos atitirpdžius, tūkstantmetė augalija netruko išleisti naujų ūglių. Anksčiau mokslininkams yra pavykę atgaivinti panašaus amžiaus bakterijas, tačiau šios samanos kol kas yra patys seniausi augalai sėkmingai prikelti po šimtų metų praleistų amžinajame įšale. Tyrimas buvo išspausdintas moksliniame žurnale „Current Biology“.

Tirti mėginiai buvo paimti iš samanų pylimų (angl. mossy banks). Samanų pylimai yra itin neįprasti, Antarktidai būdingi kraštovaizdžio objektai. Šios augalų sankaupos susiformavo per tūkstančius metų, samanoms vis atgyjant ir šiek tiek paaugant per trumpas Pietų ašigalio vasaras. Seniausių pylimų amžius siekia daugiau nei 5 tūkst. metų. Tyrinėdami juose užšalusias samanas, mokslininkai gali daug sužinoti apie praeities klimatą. 

Mokslininkai jau anksčiau bandė atgaivinti ilgai amžinajame įšale prabuvusias samanas, tačiau iki šiol tai buvo pavykę pasiekti tik su 20-mečiais augalais. Šį kartą Britų Antarktidos tarnybos (angl. British Antarctic Survey, BAS) specialistai ir Readingo universiteto Jungtinėje Karalystėje mokslininkai iš gilių amžinojo įšalo sluoksnių paėmė iš pažiūros negyvybingus samanų mėginius ir prikėlė juos naujam gyvenimui. Samanų kuokšteliai buvo laikomi inkubatoriuje 17 laipsnių Celsijaus temperatūroje. Po trijų savaičių augalai išleido naujus ūglius.

Citata

Šiltesniame ir drėgnesniame pasaulyje samanos augtų labai neblogai. Neaišku tik, kiek šios atitirpstančios samanos galėtų paaugti ir ar jos laikui bėgant nepavirstų anglies šaltiniu.

„Mūsų vis klausia, kokią įmantrią technologiją pritaikėme, kad mūsų samanos pradėjo augti, - BBC sakė tyrimo bendraautorius prof. Peteris Convey iš BAS. – Mes paprasčiausiai perpjovėme samanų mėginį per pusę, įdėjome į inkubatorių ir stengėmės jas trukdyti kaip įmanoma mažiau.“

Nors tyrėjai neapdorojo pačių augalų, jie ėmėsi visų įmanomų priemonių siekdami apsaugoti mėginius nuo galimo užteršimo kitomis gyvybės formomis. Užteršus mėginius jų amžiaus nustatymas galėjo būti netikslus. Radiometriniu datavimu buvo nustatyta, jog ūglių amžius siekė 1530 metų. 

„Ūgliai yra gyvybingi visuose samanų pylimuose, iki pačių giliausių sluoksnių“, - teigė prof. P. Convey. Jo ir kolegų atgaivintos samanos iki šiol yra seniausi atitirpdyti ir sėkmingai naujus ūglius išleidę augalai.

Gali rasti ir daugiau tokių senų organizmų

Tiek Arktyje, tiek Antarktidoje samanos yra itin svarbūs ekosistemų žaidėjai. Jos atlieka labai svarbų vaidmenį kaupiant anglies atsargas, ypač Arktyje. Mokslininkai nerimauja, jog čia dėl klimato kaitos tirpstant amžinajam įšalui šios anglies sankaupos bus išmestos į atmosferą ir dar prisidės prie šiltnamio efekto. 

Ar atradimas, jog suledėjusios samanos gali būti atgaivintos net ir po 1,5 tūkst. metų, reiškia, jog dėl galimų anglies dvideginio teršalų reikėtų mažiau pergyventi? Anot prof. P. Convey, viskas nėra taip paprasta. Jo teigimu, didžioji dalis Arktyje užšalusių samanų yra žuvusios ir jau negali būti atgaivintos. Todėl joms atitirpus, jose esantys anglies junginiai suirtų ir patektų į atmosferą. 

Antarktidoje, kita vertus, samanų atsigavimo galima tikėtis. „Šiltesniame ir drėgnesniame pasaulyje samanos augtų labai neblogai. Neaišku tik, kiek šios atitirpstančios samanos galėtų paaugti ir ar jos laikui bėgant nepavirstų anglies šaltiniu“, - svarstė mokslininkas. 

Tyrėjai mano, jog šis atradimas taip pat rodo, jog esant tinkamoms aplinkybėms, augalai ir kiti daugialąsčiai organizmai gali išgyventi gerokai ilgiau negu iki šiol buvo manyta. „Mano nuojauta sako, kad jeigu imtume atidžiau tyrinėti augalus, kurie pasižymi tokiomis savybėmis, kurie gali būti atgaivinti ir praėjus daug metų, pradėtume atrasti daugiau tokių tūkstantmečių organizmų“, - sakė prof. P. Corey.