Pilnos pintinės grybų ir uogų
Ne vieną savaitę Lietuvoje trukusi sausra ne juokais išgąsdino ūkininkus ir miškininkus. Žemdirbiai skaičiavo išdžiūvusius plotus ir nuostolius, o miškininkai suko galvas, kaip apsaugoti miškus nuo gaisrų. Dėl stichinės sausros Lietuvoje net buvo paskelbta ekstremali situacija.
Tačiau, peržiūrėjus socialinius tinklus, atrodo, kad grybų ir uogų derliui sausra įtakos nepadarė. Gyventojai dalijasi nuotraukomis, kuriose fiksuoja pirmuosius sklidinus kibirus ir grybų, ir uogų (mėlynių, žemuogių). Tiesa, ne visi miško gėrybių mėgėjai tiki, jog nuotraukos darytos šiemet.
Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos vadovė Jurga Motiejūnaitė sako, kad grybautojų laimikių dydžiai jos nestebina. „Po lietaus“, – sako ji.
Tačiau mikologė neprognozuoja, koks bus šiųmetis grybų sezonas rudenį. Anot jos, tai daryti dar per anksti.
„Koks bus grybų derlius rudenį, galime spręsti žvelgdami į rugpjūčio mėnesį, liepos mėnuo nieko apie rudens grybų derlių nepasako. Jeigu rugpjūtis bus sausas, grybų derlius gali būti prastas“, – aiškina J. Motiejūnaitė.
Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos vadovė pabrėžia, kad visos grybų rūšys yra jautrios gamtinėms sąlygoms. Be to, anot jos, derliaus gausumui įtakos gali turėti ir tai, kad pernai grybų Lietuvoje buvo labai daug. Todėl šiemet, gali būti, jų išdygs mažiau.
„Yra kitas dalykas, pernai buvo labai grybingi metai. Aišku, tai vėlgi priklausė nuo regiono. Dzūkija džiaugėsi laimikių gausa, kaip ir Aukštaitija, užpernai pasisekė Žemaitijai. Tai dar gali būti, kad ir skirtinguose regionuose šiemet grybų bus mažiau ar daugiau, net jei klimatinės sąlygos kai kur bus idealios“, – aiškina J. Motiejūnaitė.
Mokslininkė tęsia, kad dar viena problema, dėl ko grybų gali mažėti, yra miškų kirtimai. Ji vardija, kad per pastaruosius 7 metus realių miškų Lietuvoje sumažėjo apie 12 proc.: „Dzūkijoje jau žmonės sako, kad nebėra kur eiti, senosios vietos (jų vadinamos grybijaitėmis) iškirstos.“
Lietuvių pamėgti grybai dygsta pušynuose
Dažnam grybautojui įdomu, kur auga daugiausiai jo pamėgtų grybų. Labiausiai lietuviai vertina voveraites, baravykus. Šių grybų rūšių mikologė J. Motiejūnaitė pataria ieškoti pušynuose, eglynuose.
„Grybų vietos priklauso nuo grybų rūšies. Mikoriziniai ir susiję su pušimis geriau dygsta skurdžiame, smėlingame dirvožemyje. Kokiems nors raudonviršiams jau reikia derlingesnio dirvožemio. O, pavyzdžiui, daug kur Suvalkijoje nelabai grybų ir renka, nes ten derlingos žemės, daugiau auga kokie kelmučiai, į kuriuos dzūkas net nežiūri“, – juokauja mokslininkė.
Grybų sezonas vėluoja
GRYNAS.lt žurnalistai užsuko į vieną iš sostinės turgų pasidomėti, kiek šiemet kainuoja pirmieji grybai. Nors grybautojai socialiniuose tinkluose ir dalinasi nuotraukomis, kuriose užfiksuotos sklidinos pintinės grybų, turguje kilogramas voveraičių kainuoja 8 – 12 eurų.
Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius sako, kad kitokių kainų kol kas tikėtis neverta, nes, ko gero, dėl sausros grybų šiemet bus mažai, o tie sklidini krepšiai socialiniuose tinkluose – derlius po lietaus. Be to, anot jo, grybų sezonas šiemet labai vėluoja.
„Sunku kažką prognozuoti, nes grybų sezonas šiemet mėnesiu vėluoja. Dar tik prasideda pirmosios voveraitės, kai paprastai jau prieš Jonines buvo galima jas rinkti. Drėgmės kiekis yra baisiai mažas, pranašavo lietų, tačiau bent Dzūkijoje lietaus labai trūksta, jei dabar lietaus negausime, labai sunku spręsti, kada tas sezonas apskritai prasidės, ir kiek jis bus produktyvus“, – prognozuoja specialistas.
Jis tęsia, kad grybų kainas Lietuvoje lemia ir šalių kaimynių grybų ir uogų derlius bei kainos: „Šiandien yra grybų absoliutus trūkumas, kaina jų nereali. Bet ir rytuose, ir vakaruose prastas grybų derlius. Voveraitės kainuoja apie 7 – 8 eurus už kilogramą. Kainas diktuoja ne tik Lietuva, bet ir šalys kaimynės. Ukraina, Baltarusija, Rumunija, Bulgarija, Serbija, kurios irgi aktyviai uogauja ir grybauja, tad kaina priklauso nuo šių didžiųjų tiekėjų.“
Nežada ir daug uogų
Prognozuojama, kad ir uogautojų šie metai nedžiugins. Anot V. Varanavičiaus, mėlynių sezonas jau įsibėgėjo ir pastebima, kad jų – labai mažai.
„Mėlynių derlius yra, sakykim, žemiau vidutinio, kur truputį drėgniau – mėlynių lyg ir yra, tačiau sausesniuose miškuose jos nudžiūvo ir jų tikrai labai nedaug“, – teigia pašnekovas.
Paprastai mėlynių derlius tęsiasi iki rudens. Šios uogos mėgsta drėgnesnius miškus, žemumas. Tai spygliuočių miškų augalas – pušynų ar mišrių pušynų su eglėmis. Krūmelių galima rasti ir pelkių pakraščiuose, sausesniuose pušynuose. Pagal vietą, kurioje užaugo mėlynės, skiriasi ir skonis. Pačios skaniausios mėlynės tos, kurios užauga sausesnėje vietoje, taigi ir vėl – Dzūkijoje
O, jei dar nespėjote paragauti žemuogių – jau gali būti ir vėlu. Paprastai liepos viduryje šių uogų gausiai nebebūna. Tačiau pavienių uogų galima rasti iki pat rugsėjo. Žemuogės mėgsta saulėtas vietas: pamiškes, kalniukus, šlaitus, kirtavietes. Tai daugiau ne pievų, o pamiškių augalas.
Kaip tik šiuo metu yra geriausias metas rinkti avietes (nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio). Lietuvoje – tai kirtaviečių augalas. Ten, kur iškerta mišką, miškininkai kovoja su avietėmis, nes jos užgožia pasodintus sodinukus, tad dairykitės tokių vietų.
GRYNAS.lt primena, kad grybų ir uogų rinkimas turi taisykles. Uogų, kaip ir kitų laukinės augalijos išteklių, naudojimo tvarką nusako Aplinkos ministro patvirtinta „Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka“.
Nepaisant šių taisyklių, pavyzdžiui, uogaujant su šukomis, gali būti padaryta žala uogienojui, o per stipriai raunant grybą – sudarkyta grybiena, iš kurios kitais metais neišdygs nauji grybai.