Vabzdžių pasaulis pasižymi didžiausia bioįvairove. Iš 1,6 mln. pasaulyje registruotų organizmų rūšių 56,4 proc. sudaro būtent vabzdžiai. Tuo pačiu tai bene menkiausiai pažįstama gamtos pasaulio dalis, nes kai kurie vabzdžių gyvenimo reiškiniai gali nustebinti ir net išgąsdinti.
„2010 m. vasarą ant vieno miško keliuko Zarasų raj. pamačiau ir nufotografavau tai, ko dar nebuvau matęs. Atsakymo paieškos internete buvo bevaisės, tačiau radau jūsų puslapį ir nutariau parašyti. Siunčiu jums keturias nuotraukas ir vieną prastos kokybės video, kuriuose užfiksuota kažkokių gyvių (kirmėlių?) migracija.
Iš daugybės jų buvo susiformavęs tarsi gyvatės formos darinys (apie metro ilgio), iš lėto judantis viena kryptimi. Po valandos atėjus į tą pačią vietą kirmėlių nebebuvo nė vienos, likęs tik jų judėjimo takelis“, - laiške rašo skaitytojas Jurgis.
Nuotraukose – tikrai vieną organizmą primenantis šimtų mažesnių lervučių darinys.
Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus entomologas Romas Ferenca nustebo pamatęs nuotraukas. Anot jo, tai vienas rečiausių gamtos reiškinių mūsų šalyje. „Tai storakojų uodų (Diptera, Bibionidae) lervų masinė migracija. Didelė masė lervų migruoja vienoje sankaupoje, kuri forma, dydžiu ir judėjimo pobūdžiu primena gyvatę. Taip lervos apsisaugo nuo vabzdžiaėdžių gyvūnų. Maža tikimybė, kad kas nors puls stambią, agresyviai atrodančią „gyvatę“.
Storakojų uodų lervos gyvena viršutiniame dirvos sluoksnyje, miško paklotėje, kur jos yra pakankamai saugios, o migracijos metu joms tenka išlįsti į atvirą vietą, jos tampa visiems matomos - lengvas grobis vabzdžialesiams paukščiams. Štai dėl to jos ir keliauja imituodamos gyvatę (išmoninga ta gamta). Lervos migruoja ieškodamos naujų tinkamų buveinių, kur yra maisto.
Taigi - Jūsų skaitytojas tapo reto reiškinio liudininku, maža to - sugebėjo jį net ir nufotografuoti“, - susižavėjimo neslėpė vabzdžių žinovas R. Ferenca.