Skaitytojas Gabrielius mažąją žvirblinę pelėdą pastebėjo Vilniuje, Vingio parke (nuotr. viršuje)
Justė pelėdą sutiko Švenčionių rajone:
Faktai
Žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum) – pelėdinių (Strigidae) šeimos paukštis. Lietuvoje labai reta, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Sveria apie 70 gramų, mažiausia iš Lietuvoje sutinkamų pelėdų. Nugarinė pusė rusvai pilka. Ant galvos yra mažesni, o ant nugaros didesni balti taškeliai. Uodega su 5-6 šviesioms skersinėmis juostomis. Skruostų diskas neryškus, baltas su keliais tamsiais ratais. Kūno apatinė pusė šviesi su retais, neryškiai pilkais dryželiais. Kojos plunksnotos, pirštai apaugę šereliais. Snapas geltonas, nagai juodi.
Paplitimas ir gyvenimo būdas
Žvirblinė pelėda – sėsliai gyvenantis paukštis. Lietuvoje dažniau sutinkamas senuose spygliuočių miškuose. Iš tiesų žvirblinės pelėdos paplitimo arealas apima visą Eurazijos žemyną. Ši rūšis dažniau sutinkama atšiauresnio klimato zonoje – nuo Skandinavijos iki Rytų Sibiro bei Sachalino. Žymiai mažesni paplitimo ploteliai yra Vidurio ir Rytų bei Pietinėje Europoje. Gyvena taigoje – borealinėje spygliuočių miškų zonoje.
Lizdas. Lizdui vietą pasirenka medžiuose, dažniausiai dirbtinai sukurtose ertmėse. Tai gali būti inkilas, skirtas varnėnui, uoksas, iškaltas genio. Per žvirblinių pelėdų tuoktuves šile girdimas melodingas švilpavimas – tai patinas siekia atkreipti patelės dėmesį.
Mityba. Rūšis aktyvi visą parą. Medžioja smulkius graužikus bei paukščius. Inkiluose ir drevėse žvirblinė pelėda taip pat kaupia maisto atsargas žiemai. Kartais į tokį „sandėlį“ sunešama kelios dešimtys pelėnų ar smulkių paukščių.
Priešai. Žvirblines pelėdas medžioja stambiosios pelėdos, kai kurie plėšrieji paukščiai. Lizde kiaušinius ar jauniklius kartais sunaikina kiaunė.