Ornitologas ir gamtosaugininkas Arūnas Čerkauskas sako, kad šis paukštis yra artimas migrantas - žiemoja netoli Lietuvos, o švelnesnėmis žiemomis iš mūsų šalies nesitraukia – apsistoja Nemuno deltos regione, Pietų Lietuvoje.
„Kadangi vasario pabaigoje saulė jau šildo, atitirpsta žemė, vieversiai tradiciškai ir grįždavo tokiu laiku. Šiemet nuo vasario 20 dienos su šilumos banga jau pajūriu masiškai migravo“, - sako jis.
Gamtininko teigimu, dirviniai vieversiai, liaudyje dažniau vadinami vyturiais, paprastai žvarbesnės žiemos metu laiką leidžia Vakarų Europoje: Vokietijoje, Prancūzijoje.
Pavasarį šis paukštis vienas labiausiai girdimų. A. Čerkausko teigimu, atvirose buveinėse, pievose, dirbamuose laukuose pavasarį vyturiai yra viena iš pagrindinių paukščių rūšių: „Dažniausiai girdi, bet nematai, nes jie čirena aukštai padangėse. Plika akimi neįžiūrėsi, bet tikrai išgirsi.“
Gamtininkas sako, kad vieversys nuo seno laikomas neatsiejama lietuviško kraštovaizdžio dalimi ir yra gerai Lietuvos žmonių pažįstamas.
„Lietuva visada buvo vadinama artojų kraštu. Lietuviai žemę dirbdavo ir tiesiogiai susidurdavo su šita paukščių rūšimi. Jie peri ant žemės, deda paprastai po 5 kiaušinius. Šis paukštis yra sveiko kraštovaizdžio ženklas“, - sako jis.
Dar visai neseniai Lietuvoje vieversys buvo dažniausiai sutinkama paukščių rūšis. Šiuo metu juos aplenkė paprastasis kikilis. „Visame areale vieversių gausa yra mažėjanti. Lietuvoje per pastaruosius keletą metų gausa išliko stabili ar nežymiai mažėjo. Vertinant laikotarpį nuo 1980-ųjų, kai pradėtos vykdyti apskaitos, iki dabar, vieversių gausa sumažėjusi iki ketvirtadalio“, - pasakojo ornitologas.
Be vieversių, šiuo metu jau yra sugrįžusios pempės ir gervės, taip pat gulbės giesmininkės, kurios dažnai žiemoja ir Lietuvoje. Parskrido ir pilkosios žąsys.
Artimiausiu metu turėtų parlėkti antys, visos žąsų rūšys, o nuo kovo mėnesio - pasirodyti gandrai. Taip pat laukiama ir suopių grįžimo.