Vertėtų pasisaugoti: gyvatės dabar labai pavojingos

Dauguma džiaugiasi ankstyvu pavasariu ir saulės šiluma, tačiau kiekviena lazda turi du galus. Anksčiau pražysta žibutės, bet anksčiau bunda ir erkės, ir vienintelės nuodingos Lietuvoje gyvatės – angys. Pašvietus saulutei ropliai, pabudę iš žiemos miego, jau šildosi. GRYNAS.lt domisi, kokių klaidų nedaryti, kad susidūrimas su tokiu ropliu nepasibaigtų nelaime.

Gamtos fotografas Marius Čepulis jau nufotografavo pirmąją angį. Jis GRYNAS.lt pasakojo, kad angys jau yra pabudusios ir jas pastebėjo ne vienas žmogus.

„Nufotografavau angį, tačiau žalčiai irgi jau pabudo. Mano pažįstami jau pastebėjo gyvatę prieš savaitę, aš pats pastebėjau prieš porą dienų. Angys jau pastebėtos Panevėžio rajone, taip pat jau pabudo ir Šiaulių rajone, o pačios pirmosios pastebėtos Žemaitijoje. O saviškę aptikau besišildančią pelkės pakraštėlyje. Labai jau guvi ir greita pasirodė, matyt, pabudusi prieš kelias dienas ir jau spėjusi atkusti“, - pasakojo M. Čepulis.

Angis slepiasi nuo žmogaus

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys taip pat pripažino, kad gyvatės šiemet sujudo kiek per anksti.

„Žiūrint į sezoną, joms busti būtų dar ankstoka. Bet gamtoje visko būna, jeigu kelias dienas kur nors atokaitoje pašildė saulutė, yra įmanomas dalykas. Tačiau čia tikrai nėra masinis reiškinys ir jeigu tik orai pasikeistų, tie ropliai vėl pereitų į žiemos stadiją“, - sakė L. Budrys.

Anot jo, roplių nubudimas priklauso nuo gamtinių sąlygų, tačiau įprastai ropliai bunda balandžio gale arba gegužės mėnesį: „Tai priklauso nuo to, kokie yra metai, prieš kelis metus dar balandžio mėnesį visi ežerai buvo užšalę, o šiais metais yra kitoks pavasaris. Tas šiltėjantis klimatas daug ką sutrikdo, todėl gali būti ir tokių budimo atvejų.“

Tačiau specialistas teigia, kad angis kaip ir vilkas žmogaus nepuola, priešingai - dažniausiai pats skuba pasislėpti.

„Angis, kaip ir kiti gyvūnai, niekuomet pirma nepultų. Paprastai angis puola, jeigu ant jos netyčia atsistotum arba užkliudytum eidamas, nes ji pajutus pavojų. Pamačius žmogų ji pati puola slėptis. Žmonės dažnai perdėtai bijo.  Nei vilkas žmogų puola, nei angis“, - pasakojo L. Budrys.

Invazinių rūšių bijoti nereikėtų

Gamtininkas Deividas Makavičius nesistebėjo pabudusiais ropliais. Jo teigimu, šiemet apskritai gamta anksčiau keliasi iš žiemos miego.

„Manau, kad yra normalu, jog jau bunda gyvatės. Ropliai galėtų atsibusti ir sausio mėnesį, jeigu ilgą laiką laikytųsi tinkama temperatūra. Dabar visi pastebi, kad pavasaris yra ankstesnis, todėl bunda ir augalai, ir žibuoklės pradėjo anksčiau žydėti, ir visa kita. Jeigu būtų laikinas atšilimas, kaip pasitaiko žiemos metu, į tai gyvūnai nesureaguoja, tačiau dabar jau yra ilgalaikis atšilimas. Žinoma, netikėtas atšalimas galėtų kažkiek jiems pakenkti, bet turbūt jau tokio nebebus“, - sakė D. Makavičius.

Angis, kaip ir kiti gyvūnai, niekuomet pirma nepultų. Paprastai angis puola jeigu ant jos netyčia atsistotum arba užkliudytum eidamas, nes ji pajutus pavojų, pamačius žmogų, pati puola slėptis.

Laimutis Budrys

Gamtininkas pataria, kaip išvengti vienintelės Lietuvoje nuodingos gyvatės: „Angis arba margoji gyvatė. Dažniausiai ji išsiskiria tuo, kad turi languotą šachmatų raštą, tačiau pasitaiko anomalijų, kai jos yra juodos. Kadangi tai yra šaltakraujai gyvūnai, angys dabar bus pačioje šilčiausioje vietoje, kur šildo saulė. Jeigu vaikščiosite kur nors pavėsyje, tamsiose vietose, jų ten nebus. Jos bus atvirose vietose: pelkių pakraščiuose ar kirtavietėse. Jos įšilusios būna aktyvios ir judrios, todėl jeigu eina žmogus, gyvatės nušliauš tolyn. Svarbiausia tyčia neimti į rankas ir jų nepersekioti bei negaudyti, geriau pasigėrėti jomis iš tolo.“

Anot gamtininko, palaipsniui šylantis klimatas daro įtaką invazinių žinduolių ar paukščių rūšių atsiradimui, tačiau ropliai yra viena sunkiausiai plintančių rūšių. Todėl egzotiškų gyvačių mūsų šalyje tikėtis dar anksti.

„Jeigu žiūrint globaliai, ropliai yra labiausiai išplitę, kur yra šilta ir drėgna, todėl kuo labiau į Pietų Europą, tuo daugėja įvairių rūšių. Ropliai nėra dideli migrantai, čia ne paukštis, kuris gali įveikti didelius atstumus, o mūsų aplinka tiek išraižyta kelių ir kitokių trukdžių, kad sunku peršliaužti kelią nesuvažinėtam. Mūsų gyvatės, tokios kaip angys, yra kaip tik labiau prisitaikiusios prie šiaurietiško klimato, todėl joms gali būti nepalankiau, jeigu atsirastų kita rūšis gyvačių. Tuomet atsirastų natūralus konkurentas. Tačiau natūraliai ropliai yra viena sunkiausiai plintančių rūšių“, - pasakojo D. Makavičius.

Po žiemos nuodų liaukos būna pilnos

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius teigė, kad žmogus angimis tiesiog turėtų grožėtis iš tolo. Jis įspėja, kad po pavasario jų nuodų liaukos yra pilnos.

„Šiemet prieš dvi savaites angys jau šildėsi, nes jeigu yra pliusinė temperatūra ir pasirodo saulutė, jos lenda iš urvelių, bet niekur nešliaužia. Šaltakraujam gyvūnui, visą žiemą nesimaitinusiam ir negyvenusiam aktyviai, reikia, kad pakiltų kūno temperatūra, jog vėl galėtų gyventi aktyviai ir tai trunka ilgai“, - pasakojo S. Paltanavičius.

Manau, kad yra normalu, kad jau bunda gyvatės, ropliai galėtų atsibusti ir sausio mėnesį, jeigu ilgą laiką laikytųsi tinkama temperatūra. Dabar visi pastebi, kad pavasaris yra ankstesnis, todėl bunda ir augalai, ir žibuoklės pradėjo anksčiau žydėti, ir visa kita. Jeigu būtų laikinas atšilimas, kaip pasitaiko žiemos metu, į tai gyvūnai nesureaguoja, tačiau dabar jau yra ilgalaikis atšilimas.

Deividas Makavičius

Anot jo, angis yra paplitusi toli į šiaurę, todėl tai yra rūšis, kuriai nereikia labai aukštų temperatūrų. Dėl to dabar jos gali būti aktyvios: „Tačiau kol kas gyvatės mažai judrios, todėl yra labai lengvai pažeidžiamos: kranklys, lapė, mangutas, netgi šernai jas suėda. Vis dėlto po žiemos jų nuodų liaukos yra labai pilnos ir įkandimai gali būti pavojingi. Žmonėms reikėtų radus pasižiūrėti iš tolo ir palikti.“

Gamtininko teigimu, per paskutinius 30-40 metų angių sumažėjo dešimt ar dvidešimt kartų.

„Daugelyje miškų, kur jos būdavo, dabar yra randamos labai retai. Turbūt tam didžiausią įtaką daro šernai ir kiti plėšrūnai. Anksčiau ir žmonės jas naikindavo, tačiau dabar žmonės į miškus retai eina, kita vertus, ir sąmoningesni tapo. Ši rūšis nėra įrašyta į saugomų gyvūnų sąrašus, bet ji yra pakankamai reta“, - teigė S. Paltanavičius.

Gamtininkas labai skeptiškai vertina siūlymus įkandus angiai griebtis saviveiklos: „Esam pakankamai mobilūs, todėl, įkandus angiai, reikėtų iš karto vykti į ligoninę. Mes geriau už medikus nepadarysime. Yra teorijų apie nuodų traukimą, tačiau įkandimo vieta nėra atvira ir audiniai užsitraukia. Buvo siūlymų, bet aš juos laikau pavojingais žmogaus sveikatai: prapjauti tą vietą, siurbti nuodus. Tikrai dabar ne viduramžiai ir nereikia išradinėti dviračio.“

Invazinių roplių rūšių dėl klimato atšilimo, anot S. Paltanavičiaus, bijoti nereikėtų. Jo teigimu, klimatas Lietuvoje nešyla taip, kaip kažkas bando nupiešti, o netrukus turėtų ateiti ir šaltų žiemų ciklas. Judrieji gyvūnai - paukščiai ir žinduoliai - gali keliauti, todėl kartais dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių gali atsidurti labai toli nuo sau įprastų vietų, bet roplių visas gyvenimas juda kilometro spinduliu, todėl jie nemigruoja.

Ką galima ir ko negalima daryti įkandus angiai

Pagal gydytojų rekomendacijas, įkandus gyvatei negalima:

* gaudyti gyvatės – pirmos jos paprastai nepuola, tačiau gaudomos gali įkirsti dar kartą;

* užveržti sugeltos galūnės, antraip raištį nuėmus nuodai tik dar greičiau plūstelės į kraują;

* sugeltos vietos deginti, pjaustyti ar čiulpti iš jos nuodus - jei burnos gleivinėje yra ar gali būti net ir labai mažų žaizdelių.

* gerti alkoholio.

Įkandus gyvatei būtina:

* nuraminti žmogų;

* sugeltos galūnės nejudinti;

* kuo skubiau važiuoti į ligoninę.