Suopiai šiltomis „kelnėmis“
Štai skrenda paukštvanagiai ir vištvanagiai – šviesiomis plunksnomis, tikri „šiauriečiai“. Atplazda kikiliai – labai kukliu poilsio rūbu, o kartu su jais – ką tik sukrutę keliauti šiauriniai kikiliai: panašaus dydžio, tik su geltonesniu apdaru. Skrydyje jie atskiriami nesunkiai, tačiau labiausiai įsimena čaižūs jų signalai, visai nepanašūs į paprasto kikilio pinksėjimą.
Tikrieji svečiai iš šiaurės – tūbuotieji suopiai, labai panašūs į mūsų paprastuosius suopius, tik stambesni, iki pirštų plunksnuotomis kojomis (mūsiškio suopio jos plikos) ir baltu antuodegiu. Šių suopių, beje, kaip ir kitų peliniais graužikais mintančių paukščių gausa svyruoja priklausomai nuo graužikų skaičiaus. Šiemet, matyt, šiaurėje maisto buvo mažai, tad ir tūbuotųjų suopių beveik neregėti. Galbūt, jie dar pasirodys.
Ką Lietuvoje veikia šaltesnio klimato mėgėjai ?
Nuo seno buvo tikima, kad taip rudenį atkeliauja plėšriosios medšarkės, kurios yra labai aktyvios graužikų medžiotojos. Deja, įrodymų, kad jos keliauja, be to – taip toli, neturime. Matyt, didžioji dalis šių medšarkių tik dabar išskrenda iš pelkių ir miškų, laikosi prie pievų ir dirvonų, kur didžiausia tikimybė nutverti peliuką. Beje, medšarkės mielai medžioja ir daugelį žvirblinių paukščių.
Šie paukščiai visada judės, skraidinės iš vienos maistu gausios vietos į kitą, todėl juos tai regėsime, tai vėl pamesime iš akių. Kol kas taip pat nežinome, kiek jų atskris, nes svirbelių ir čimčiakų gausa kinta tam tikrais ciklais. Labai gausus svirbelių antplūdis buvo beveik prieš 15 metų, pastebimi, bet ne masiniai skridimai vyko kas 4-5 metus.
Daug vėliau, jau įsismarkavus žiemai, prie upelių išvysime iš šiaurės atskridusius vandeninius strazdus, miškuose, prie sodybų – raibasias pelėdas. Kai kada į Lietuvą atskrenda laplandinės ir poliarinės (baltosios) pelėdos, medžiokliniai sakalai, tačiau šie atvejai be galo reti.