1. Dašis – vienas pirmųjų Europoje naudotų afrodiziakų. Jis buvo naudojamas ne tik vietoje pipirų, bet ir kaip priemonė seksualiniam potraukiui didinti. Dašis buvo nesvetimas ir Lietuvos dvaruose. Šį ingredientą didikai naudojo meilės reikaluose, lankydamiesi žmonos (ir ne tik) pataluose. Dašio kartumas didindavo jų galimybių amplitudę. Dėl šios priežasties dašio žvėrienos patiekaluose negailėdavo ir vakarienę savo vyrui ruošdavusios moterys. Jį taip pat galima naudoti daržovių patiekalams, gaminant veršieną ar paukštieną.
2. Cinamonas. Tai vienas iš seniausiai Egipte naudojamų prieskonių-afrodiziakų, kuris kurstė faraonų aistrą net ir po mirties. Cinamono lazdeles dėdavo į turtingųjų kapus šalia apeiginių daiktų. Viduramžiais, kai Venecijoje klestėjo prieskonių prekyba, Venecijos karnavalo metu cinamono kvapas sklandydavo ore. Jis pabrėžė aukštą kilmę, prabangą ir visuomenės padėtį. Venecijos kaukių karnavale kartu su nėriniais, perlais, plunksnomis, šilkinėmis kojinėmis ir pirštinėmis, cinamonas buvo viena iš aprangos dalių, kuri kurstydavo intriguojančią naktį. Cinamoną rekomenduojama dėti į vištienos patiekalus, pyragus, ledus. Taip pat jo galima įmaišyti į kavą.
3. Vanilė – prieskonių karalienė. Kvepianti vanile moteris sužadina aplink esančiųjų teigiamas emocijas ir sustiprina vyriškas galias. Vanilė kvepia itin gundančiai, svaiginančiai, saldžiai apkartusiu aromatu. Vanilę senovės actekai piešiniuose vaizdavo kaip su kavos pupelėmis vartojamą afrodiziaką, kuris teigiamai veikia dvasinę žmogaus būseną, slopina stresą, guodžia, ramina, suteikia saldžios palaimos jausmą. Kvapnioji vanilės ankštis, išskirdama savo kartumą, suteikia itin malonaus aromato saldiems kepiniams, kremams, pudingams ir ledams.
4. Aitriosios paprikos. Actekai, inkai ir majai vartojo aitriąsias paprikas kaip maistą ir vaistą. Kraujotakos gerinimui jie ruošdavo čili viralą su cukranendrėmis ir kakava. Aitriųjų paprikų įkaitintas kraujas suteikia kūnui šildantį jausmą nuo gomurio iki pirštų galiukų. Liežuvį deginantis ir kūną bei sielą kaitinantis skonis tinkamas gardinti mėsos ir žuvies patiekalus. Aistros ir energijos vakarui gali suteikti ir kava arba šokoladas su šiuo prieskoniu.
5. Juodasis pipiras – bene dažniausiai naudojamas prieskonis kasdieninėje virtuvėje. Romėnai ypatingai žavėjosi juoduoju pipiru: jį naudojo ne tik mėsai gardinti, bet ir visoms ligoms, tarp kurių buvo ir lytinis šaltumas, gydyti. Pipirą rekomenduojama naudoti mėsos patiekalams, padažams, marinatams.
6. Imbieras – vyriškas afrodiziakas, išblaškantis nerimą, padedantis subalansuoti mintis ir suteikiantis energijos visai dienai (arba vakarui). Į Viduržemio jūros regioną kartu su arabų pirkliais imbieras atkeliavo 700 m. pr. Kr. Šamanai imbiero šaknį naudodavo transo apeigoms. Švelnus imbiero aštrumas, kąsdamas gomurį, priverčia varinėjamą kraują sušildyti visą kūną ir taip sustiprinti vyrišką libido energiją. Imbierą rekomenduojama dėti į mėsos, žuvies patiekalus, duoną, kepinius ar padažus.
7. Šafranas – krokų žiedų piestelės – ne veltui yra pats brangiausias prieskonis pasaulyje. Daugelio jis vadinamas stipriausiu afrodiziaku. Romos imperijos laikais, siekiant sukelti kuo didesnę aistrą, patalynė, kurioje jaunavedžiai praleisdavo pirmąją povestuvinę naktį, būdavo įtrinama šafranu, apibarstoma lelijų ir šafrano žiedlapiais. Šafrano vandenyje taip pat būdavo skalbiamas jaunosios veido šydas. Šafraną galima sumalti su kavos pupelėmis – taip kava dar labiau tonizuos, suteiks energijos.