Pirmą kartą vykusiame renginyje buvo supažindinama su vaistiniais augalais, kurie buvo surinkti vietoje ar iš parko teritorijoje įsikūrusio Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto vaistažolių kolekcijos, buvo ragaujamos žolelių arbatos. Su profesionalių tekstilininkių pagalba renginio dalyviai žolėmis dekoravo servetėles, palaidines, šluostes, tam buvo pasitelktos įvairios antspaudavimo technikos. Buvo siekiama alternatyviu būdu per meną pažinti augalus, gamtą. Kiekvienas dalyvis galėjo namo išsinešti suvenyrą – vaistažolių puokštelę ir paties išmargintą gaminį.
Prieš renginį Grynas.lt pakalbino vieną iš jo organizatorių, PVRPD Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėją Jolantą Radžiūnienę.
- Ar esama kokių tradicijų, susijusių su vaistažolėmis ir Žolinių švente?
- Kurias vaistažoles išskirtumėte šiuo metu? Kokias žoles naudojote renginyje?
- Vaistažolių įvairovė didelė. Daug šiuo metu dar labai gražiai žydinčių, gražiai atrodančių ir menui tinkančių, spalvingų žolių, apie kurias įdomu ir pakalbėti. Naudojome apie 20 rūšių, pradedant kraujažole, takažole, medetkomis, jonažole, raudonėliu, čiobreliais, baigiant juodąja tūbe, valgomąja balanda, kiečiu, diemedžiu, šalavijais ir mėta. O arbatas darysime iš tradicinių, visiems pažįstamų žolių, kad neduok Dieve, kam nors ko neatsitiktų.
- Tikrai Lietuvos pievose yra ir mažiau ar daugiau nuodingų augalų. Ar vaistažolės gali žmogui pakenkti?
- Aišku, kalbant apie vaistažoles, kaip ir apie viską, kas susiję su medicina, viskas priklauso nuo dozės. Visi vaistai yra tuo pačiu ir nuodai. Bet tie tikrai nuodingi augalai gydimui naudojami retai. Yra žinomi burtai su nuodingaja nuokana ar dėmėtaja mauda. Pastaroji literatūroje dažnai minima kaip augalas vartojamas onkologinių ligų profilaktikai. Žinoma, vartoti reikia labai atsargiai ir tik tariantis su specialistu.
- Ar dažnai pasitaiko apsinuodijimo augalais atvejų?
- Dažniausios yra odos alerginės reakcijos, ypač pasitaiko vaikams, kurie yra smalsūs ir tyrinėdami įlenda į nuodingas žoles. Beria rankas, lūpas, žandus - kur augalas prisiliečia, ten nudegina odą savo eteriniais aliejais.
O dėl apsinuodijimo, tarp žolininkų sklando legenda susijusi su labai nuodingu augalu nuokana. Kaime moteriškė po šienavimo savo talkininkus vaišino naminuke su antpilu. Ji galvojo, kad tas antpilas yra šventagaršvės, bet jinai sumaišiusi augalus ir užpylė nuokaną, kuri į šią labai panaši. Ir jos akyse visi keturi vyrai talkininkai tiesiog užduso. Nežinau, ar taip buvo iš tikrųjų ar ne, bet tokia istorija yra pasakojama.