Masina prekės paveiksliukas, o ne užrašai
GRYNAS.lt jau rašė apie „vaisinius“ jogurtus, kuriuose tikrų vaisių yra tik tiek, kad to pakaktų ant pakuotės spausdinti užrašą „su tikromis uogomis“ arba į sudėtį įrašyti esą gaminys sudėtyje turi braškų, mėlynių, aviečių ar dar kokių uogų net nenurodant tų sudedamųjų kiekio ar jų procentinės dalies.
Iš esmės tai nėra pažeidimas, tačiau vis tik nėra malonu pirkti jogurtą su želatinos „uogomis“ , pagardintomis aromatizatoriumi, kuriame vos viena kita tikroji uoga įdėta kaip liaudyje sakome „dėl kvapo“, o tiksliau dėl gražaus užrašo etiketėje.
Primename, kad sudėtis rašoma mažėjimo tvarka ir pirmos įrašomos tos sudedamosios dalys, kurių yra daugiausiai. Ir jei, tarkime, persikų ir apelsinų gėrime daugiausiai vandens, tai būtent vanduo ir turi būti įrašytas pirmas, o po to seks apelsinai, kurių 19 kartų daugiau nei persikų ( jų apskritai pakelyje gali būti vos 1 proc.). Bet ar dažnai mes tas sudėtis skaitome? Pavaizduotas paveikslėlyje didelis sultingas persikas ir čiumpame nepasižiūrėję, kiek vis tik tų persikų gėrime yra.
Produktų „praturtinimas“
Nors pastaruoju metu po atitinkamų visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojusių sprendimų draudžiančių teigti, kad vienoks ar kitoks maisto produktas turi gydomųjų savybių, šių teiginių naudojimas marketinge tikrai tapo retesnis, tokių atvejų vis tiek pasitaiko, o kartais įgauna net anekdotinį pavidalą. „Priešvėžiniai“ kiaušiniai ar mišrainės „nuo peršalimo“- laki gamintojų fantazija pasirodo dar ir šiandien „kuria“ stebuklingus produktus.
Kur auga palmės ir ką gydo aliejus
Keliaujant pro prekių lentynas parduotuvėje akis už aliejaus, kurio etiketė privertė stabtelėti ir patyrinėti atidžiau. Aliejaus „Vilnius“ etiketę puošiantis palmės lapas kartu su užrašu „ iš Lietuvoje pagamintų sėklų“ tikrai kelią nuotaiką bet kuriam, kas žino, kur toji Lietuva yra ir kur vis tik auga palmės. Šioks toks aiškumas atsirado, kuomet pradedame nagrinėti tai, kas smulkiu šriftu parašyta kitoje etiketės pusėje. Taigi, tai pirmiausiai vis tik mums puikiai pažįstamas rapsų aliejus ir tik 15 proc. palmių. Įstatymo tai nepažeidžia, tačiau vartotojo atžvilgiu elgiamasi šiek tiek nesąžiningai.
Taip pat nepažeidžia įstatymų teiginys esą aliejus „su karotinu“, nors pagal šią logiką (įvertinant, kad bet kokią medžiagą, kurios kiekis 100 gr. atitinka 15 proc. tos medžiagos RPN, gali būti nurodoma atskirai etiketėje ) galima drąsiai prekiauti svogūnais „su vitaminu C“ ar morkomis su tuo pačiu karotinu. Be to, retas vartotojas žino, kad jei kalbėtume apie vitamino A sintezę organizme, tai svarbiausias ne karotinoidų kiekis apskritai , o beta-karotino dalis juose.
Tikėkimės, kad apskritai šiuo atveju kalbame apie bent jau natūraliai esantį karotiną, o ne apie priedą. Žongliravimas gražiais iš aliuzijas į sveikatingumą esančiais teiginiais galiausiai virsta štai tokiu marketingu - platintojo „Sanitex“ pateikiamame aprašyme apie šį aliejų rašoma „... aliejus gausus natūralaus karotino ir vitamino E, pasižymi antivėžinėmis ir antioksidacinėmis savybėmis“.
Aliejaus gamintojai: aliejus antivėžinių savybių turi, bet vėžio negydo
Bendrovės „Rukola“, kuri ir gamina aptartiną aliejų „Vilnius“, atstovų teigimu, šis aliejus iš tiesų pasižymi antivėžinėmis ir antioksidacinėmis savybėmis, tačiau tokia informacija ant šios prekės etikečių neberašoma, nes sugriežtinti reikalavimai ant maisto produktų žymėti jų įtaką sveikatai.
„Informacija iš esmės yra teisinga, bet nereikėtų suprasti to tiesiogiai, kad naudojant šį aliejų, jis apsaugo nuo vėžio ar jį gydo“, - patikslino bendrovės atstovė.
Ji taip pat pabrėžė, kad palmių aliejus, kurio didžiąją dalį sudaro rapsai, praturtintas karatinoidais, kurie nors ir vertinami nevienareikšmiškai, iš tiesų yra žmogaus organizmui naudingi. „Rukola“ atstovė taip pat pridūrė, kad palmių aliejus Lietuvos rinkoje yra išskirtinis produktas, kuris pasižymi tuo, kad atlaiko labai aukštas temperatūras, o jame kepamam maistui suteikia sodrią geltoną spalvą.
GRYNAS.lt primena, kad ES įstatymai leidžia gamintojams ir pardavėjams rašyti apie maisto produktų įtaką sveikatai tik specifinius, sunormintus teiginius, todėl įvairioje literatūroje minimi teiginiai, kad palmių aliejus gali apsaugoti nuo įvairių ligų, tarp jų ir Alzhaimerio bei vėžio, nėra leidžiami žymėti ant produktų etikečių.
Mitybos specialistas: maistas nėra vaistas
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovas prof. Rimantas Stukas siūlo atsargiai vertinti gamintojų teiginius apie neva gydomąsias maisto savybes.
„Gamintojai tikrai yra linkę padidinti maisto produkto poveikį, nes bet kokiu atveju maisto produktas negali gydyti, - įsitikinęs mitybos specialistas. - Šnekamojoje kalboje ar liaudies medicinoje tokius terminus žmonės vartoja, bet iš tikrųjų maistas yra maistas, jo paskirtis yra aprūpinti organizmą maistinėmis fiziologiškai aktyviomis medžiagomis, bet maistas negali pasižymėti gydomuoju poveikiu“.
„Žmonės dažnai viską priima tiesiogiai, užtai gamintojai, pasinaudodami žmonių patiklumu arba nežinojimu, nori, kad jų produktus labai pirktų ir tarsi suteikia tokį gydomąjį poveikį. Pagal Europos reglamentus galima rašyti tik sveikatinimo teiginius, bet jokiu būdu negalima painioti sveikatinimo su gydymu“, - akcentavo profesorius.
Paklaustas apie palmių aliejų ir gamintojų naudojamą teiginį, kad šis turi antivėžinių savybių, R. Stukas patvirtino, kad palmių aliejuje esantis beta-karotenas yra antioksidantas, o tai reiškia, kad jis turi galimybę mažinti vėžio atsiradimo riziką.
„Vartotojas turi žinoti, kad joks maisto produktas negydo jokių ligų. Jeigu yra liga, ne maisto produktais gydytis. Mitybą reikia sureguliuoti tam, kad organizmas gautų visų medžiagų, kad jis būtų komfortinės būklės, tada ir pačiam organizmui bus lengviau kovoti su ligomis ir gydytojams bus lengviau jas gydyti“, - vartotojus išlikti budriais ragino Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovas prof. R. Stukas.