Pirmadienį dalyvaudama Seime surengtoje konferencijoje C. Hedegaard priminė jau anksčiau savo išsakytą mintį, kad verslui siunčiama žinutė labai aiški: įprastos veiklos tęsimas irgi turės savo kainą.
„Dažnai, kai su politikais diskutuojama biudžeto klausimais, yra sakoma, kad jeigu kažką darysi naujo, tai kainuos, o jeigu nieko nedarysi, tęsi verslą kaip įprasta – tai, ko gero, nebus brangu. Šiuo atveju, tai gali būti neįtikėtinai brangu. Štai kodėl raginame Europą investuoti į savo ateitį, sumažinti sunaudojamos energijos kainas, išleidžiame milijardus eurų importuojamiems degalams, siunčiame savo pinigus į Saudo Arabiją ir Rusiją, užuot išleidę tuos pinigus darbo vietų kūrimui atsinaujinančių energijos šaltinių iniciatyvoms šalių viduje. Tai yra dalykas, kurį turime labai aiškiai suvokti – verslo tęsimas taip, kaip įprasta, irgi turi savo kainą“, - sakė klimato kaitos komisarė.
Jokių nuolaidų teršėjams
Ji įvardijo vieną esminių ydų, su kuria susiduria dauguma šalių. Mąstome trumparegiškai, todėl susiduriame su sunkumais, kai reikia spręsti ateities iššūkius.
„Manau, sprendimas būtų inkorporuoti klimato kaitos politikos uždavinius į daugumą veiklų ir atspindėti tai ES biudžeto eilutėse“, - sakė C. Hedegaard. Komisarės teigimu, būtina nusibrėžti aiškias gaires, kas ir ką daro, kas už ką atsakingas, tam, kad 2015 m. susirinkus visoms šalims Paryžiuje ir svarstant tolimesnius tikslus, būtų lengviau priimti atitinkamus sprendimus.
C.Hedegaard įsitikinusi, kad nereikėtų brėžiant naujas gaires laikytis tų pačių Kioto protokolo principų ir pulti didžiąsias teršėjas, tokias kaip Brazilija, Kinija, Indija.
„Išsivysčiusios šalys turi padėti įsipareigoti besivystančioms šalims. Nebegalime teršėjoms taikyti nuolaidų“, - sako ES pareigūnė.
ES komisarė užsimena, kad ateities planai neapsiriboja šalių susitikimu 2015 m. Paryžiuje. Europos Komisija jau rengia klimato kaitos strategijos tikslus 2030 m. Ji bus pateikta gruodžio mėnesį, o kovą bus svarstoma Europos Taryboje.
Prioritetas – energetika ir infastruktūra
Komisarė taip pat pabrėžė, kad šalims ES narėms itin svarbu sukurti ir laikytis bendrai koordinuojamos vieningos energetikos politikos.
„Energetikos politikai turi būti skiriamas prioritetas. Noriu jums pateikti vieną skaičių, kuris, mano nuomone, yra įdomus. Per krizę, 2012 m. 545 mlrd. eurų išleidome importuojamiems energijos šaltiniams. Jeigu ne ši suma, būtume turėję įspūdingus prekybos srautus. Ši suma tarsi „suvalgo“ sukuriamą kitą vertę. Taigi turime klausimą, kuris liečia net tik klimato kaitą, ar energetiką, bet ir ekonomiką. Jeigu renovuosime pastatus, pasirūpinsime vamzynų efektyvumu, tai mums leis tapti energetiškai efektyvesniais. Tai yra uždaviniai, kurių negalime pavesti padaryti Kinijai ar bet kuriai kitai šaliai, juos turime padaryti patys“, - sakė C. Hedegaard.
Komisarė akcentuoja ir energetikos rinkos vientisumą. Ji pateikia vieną pavyzdį – kaip galime tikėtis atsinaujinančių energijos išteklių plėtros, jeigu negalime užtikrinti jungčių vientisumo tarp kaimyninių valstybių? C. Hedegaard teigimu, svarbu nepamiršti ir infrastuktūros plėtros.
„Ateinančių septynerių metų perspektyvoje infrastruktūrai bus skiriama daugiausiai finansų. Norime bendrą ES biudžetą išnaudoti taip, kad skirtingų šalių piliečiai pajaustų naudą“, - sakė C. Hedegaard.