Užsiauginti namuose galima ne tik prieskonines žoleles, bet ir visą aibę daržovių: agurkus, pomidorus, paprikas, bulves, svogūnus, ridikėlius ir dar daug kitų daržovių. Miesto daržininkystė tapo labai populiari visame Helsinkyje ir miesto gyventojai nusprendė, kad su tuo nori supažindinti visą pasaulį. Tokią žinią pranešė Suomijos ambasadorė Lietuvoje Marja-Liisa Kiljunen, pristatydama Helsinkį, kaip „Pasaulio dizaino sostinę 2012”.
Anot ambasadorės, tokia tema pasirinkta neatsitiktinai: Helsinkio ir visos Suomijos gyventojams yra svarbios globalinės pasaulio problemos. Maisto trūkumas ir miestų plėtra - vienos iš jų.
„Kartais šiuolaikiniai miestai tampa tikrai nesvetingi jo gyventojams, nors taip neturėtų būti. Vargingose pasaulio dalyse dar prisideda ir maisto trūkumas. Būnant Helsinkyje negalima nepastebėti, kaip miesto gyventojai pamėgo miesto daržininkystę (angl. urban farming), kiekvienas balkonas, kiemas ir virtuvės palangė yra apsodinti daržovėmis. Norime parodyti visam pasauliui, kad tai teikia daug džiaugsmo, bent iš dalies sprendžia maisto apsirūpinimo klausimą ir pagyvina viso miesto gyvenimą“, - kalbėjo M. Kiljunen.
Suomijos ambasadorė pristatė ir ambasados balkone įkurtą miesto daržą. Čia, paprastai suręstose dėžėse su dirvožemiu, auginamos avietės, pomidorai, braškės, serbentai, svogūnai, rozmarinai, cukinijos ir netgi obelis. Visi vilniečiai, norintys susipažinti su šia iniciatyva kviečiami apsilankyti Suomijos ambasadoje.
Rusų dramos teatro aktoriai nuotaikingai papildė renginį, improvizuodami diskusiją tarp skeptikų ir miesto daržininkų. Kiekvienam suprantamais pavyzdžiais buvo parodyta, kaip paprasta kažką užsiauginti namuose: tereikia sėklų arba sodinukų, žemės, vazonėlio, vietoj kurio galima naudoti ir ką nors orginalesnio, pvz. batą... ir daug meilės bei priežiūros. „Pradedantieji gali pradėti nuo prieskoninių žolelių, kasmet kelti sau kartelę ir mėginti auginti kažką sudėtingesnio. Pamatysite, kaip tai paprasta, o svarbiausia – savo užaugintos ekologiškos daržovės suteikia sveikatos, geriną nuotaiką, slopina pyktį, gydo depresiją, ragina susipažinti su kaimynu“, - kalbėjo aktoriai.
Miestai gali tapti ūkiais
„Daug aplinkosaugos problemų kyla miestuose, todėl jos ir turi būti sprendžiamos mieste. Galbūt Europos miestams ir netrūksta maisto, bet mums trūksta sveiko maisto. Tikrai ne visi gali sau leisti pirkti tik sveiką maistą, tad kodėl bent šiek tiek jo neužsiauginti čia pat namuose?“, - pristatydama miesto daržininkystės idėją pasakojo iš Helsinkio pakviesta miesto ūkininkė Minna Ritoluoma.
Niujorkas nusprendė, kad 2050 m. mieste turi būti auginama bent 30 proc. gyventojams reikalingo maisto. Kodėl to negalėtų siekti ir kiti miestai? „Bet miesto daržininkystė neturėtų būti suvokiama tik kaip maisto auginimas. Aš manau, kad svarbiausia yra tai, kad yra atgaivinamos įvairios apleistos miesto erdvės. Apleisti parkai, gamyklos, aikštelės gali vėl sužaliuoti. Helsinkio gyventojai tuo patikėjo“, - kalbėjo M. Ritoluona.
Moteris kartu su grupele bendraminčių įkūrė nevyriausybinę organizaciją „Dodo“. Per kelis veiklos metus jie įkūrė dešimtis miesto ūkių, kuriuos tvarko, prižiūri ir valgo jo derlių šimtai miesto gyventojų. Kaip jai taip pavyko? „Iš tikro tai buvo gana paprasta. Surasdavome patrauklią ūkiui vietą, iškabindavome plakatus, kad kviečiame visus norinčius ūkininkauti susirinkti šeštadienį ir įkurdavome. Iš miesto valdžios gavome dirvožemio, lysvėms formuoti panaudojame nereikalingas lentas, dėžes, maišus ir t.t. Štai ir turime ūkį. Viskas“, - teigė M. Ritoluoma.
„Dodo“ komanda nesustojo. Dabar jie vienija kelis šimtus miesto (ir ne tik miesto) ūkininkų, turi 16 avilių (žinoma, laikomų mieste), jau pastatė miesto daržininkystės informacijos centrą Helsinkio centre, planuoja atidaryti didžiulį ūkininkų turgų, ant stogų įrengti didesnius ūkius ir pradėti gaminti tiek, kad užtektų ne tik patiems, bet liktų ir pardavimui. „Viskas prasidėjo nuo mažo nemokamai gauto pomidoro sodinuko, dabar jau praktiškai esame tikri ūkininkai“, - pasakojo moteris, kuri penkias darbo dienas dirba su reklama susijusį darbą, o savaitgaliais ūkininkauja.
Miesto daržininkystė gali būti puikus būdas užsiauginti sau bent dalelę maisto, išmokti kažką naujo ir padaryti savo miestą kiek žalesniu, bet ir išmokti bendrauti. Lietuviai uždari žmonės. Visi įpratę viską daryti sau ir retai kada sugeba sėkmingai, be pykčių ir ginčų, imtis sėkmingų bendrų projektų su kaimynais. „Ūkininkaudamas mieste prie savęs, kaip magnetas, pritrauki ir kitus. Išmoksti bendradarbiauti, kalbėtis, planuoti. Nustebtumėte, kokių pasikeitimų savo elgesyje galite atrasti“, - toliau imtis miesto daržininkystės skatino M. Ritoluoma. Ji neneigė, kad pasitaiko ir vandalizmo ir vagysčių atvejų, bet tai nėra dažni atvejai. „Smagiausia tai, kad niekas iš principo nėra nusiteikęs prieš tokį maisto auginimo būdą. Dauguma mus palaiko, nes tai ne kažkoks politinis ar kitų miesto gyventojų išteklių reikalaujanti veikla“.