Dažnuose namuose Kalėdų žvaigždė antrąkart nesuraudonuos: štai kokios klaidos šį augalą pražudo

Kalėdų žvaigžde vadinama puansetija šventiniu laikotarpiu papuošia namus ryškiu lapų raudoniu, tačiau, šiems nukritus, kitų švenčių sulaukia ne kiekvienuose namuose. Kad augalas gyvuotų kuo ilgiau ir būtų daugiau nei vienos šventės puošmena, neužteks jo tik palaistyti – su botanikėmis kalbame apie tai, ką svarbiausia žinoti apie puansetiją, kad ši savo vazone jaustųsi kaip namuose.

Puansetija – tropikų augalas, persikėlęs į mūsų vazonus

Natūraliai puansetijos auga Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje, iki Gvatemalos. Čia jų aptinkama priekalnėse, sausuosiuose tropikų miškuose.

Nors dažnai šis augalas vadinamas tiesiog Kalėdų žvaigžde, puansetija savo originalų vardą gavo nuo žmogaus, pirmą kartą ją pristačiusio JAV, iš kurios vėliau augalas pateko ir į Europą. Tai buvo Džoelis Robertsas Puansetas, XIX a. pradžios JAV ambasadorius Meksikoje.

Kaip aiškina botanikė, biomedicinos mokslų daktarė Jurga Motiejūnaitė, puansetijos priklauso karpažolių genčiai, jų mokslinis pavadinimas yra Euphorbia pulcherrima, o teisingas lietuviškas vardas yra puošniausioji karpažolė.

„Kadangi puansetijos yra tropikų augalas, jos nepakenčia šalčio ir mūsų klimate auga tik vazonuose. Vis dėlto, net ir laikoma vazone puansetija yra jautri skersvėjams, nuo kurių ją būtina apsaugoti. Svarbu žinoti, kad net ir žemesnė nei 12^oC temperatūra šiems augalams kenkia“, – pabrėžia J. Motiejūnaitė.

Anot botanikės, laukinės puansetijos yra 0,5-4 metrų aukščio retašakiai krūmai, o vazonuose auginami tik žemaūgiai kultūriniai augalai. Kartais klaidingai manoma, kad ryškiai raudoni augalo lapai ir yra žiedai, tačiau tai netiesa.

„Tai, kas vadinama jų žiedais, iš tiesų yra pažiedės – pakitę lapai. Žiedai yra mažyčiai, žalsvi, apvalūs, ūglių viršūnėlėse tarp pažiedžių. Priešingai nei daugelis karpažolių, puansetijos nėra nuodingos, nors tokių legendų gausu. Žinoma, jei žmogus, ypač vaikas, privalgys lapų, arba jų suės katinas ar šuo, jiems gali sutrikti virškinimas, bet mirtinai nenusinuodys. Kai kuriems žmonėms puansetijos gali sukelti alergiją“, – perspėja ji.

Augalo likimas priklauso nuo to, ką darysite jam nužydėjus

Tam, kad augalas džiugintų ilgiau nei vieną kalėdinį sezoną, svarbu jam sukurti palankias sąlygas. Pasak J. Motiejūnaitės, puansetijos nemėgsta šalčio, skersvėjų ir perlaistymo, ypač jei padėkliuke užsistovi vanduo. Vis dėlto, norintiems išlaikyti augalą tokį pat gražų, teks pasistengti, o gal net ir nusivilti.

„Net ir idealiai prižiūrima puansetija dienoms ilgėjant nublanks ir taps nebegraži, mat jos žydi ir pažiedės tampa spalvotos tik esant ilgoms naktims: ne mažiau 12 valandų. Ir tos 12 valandų tamsos turi būti nepertraukiamos – negali net elektra degti. Todėl faktiškai namuose neįmanoma išlaikyti puansetiją tokią pat gražią, kokia buvo nusipirkta, ilgiau nei vieną sezoną. Galima baigus žydėti ją nugenėti iki 10 centimetrų aukščio, apie gegužę persodinti ir auginti šviesioje ir vėsioje vietoje. Ilgėjant naktims, svarbu saugoti nuo papildomos šviesos“, – pataria J. Motiejūnaitė.

Kita vertus, net jei ir pasirūpinsite tinkamomis auginimo sąlygomis namuose, augalo likimui lemtingą klaidą galite padaryti dar tuomet, kai jį perkate. Kaip teigia botanikė, reikėtų nepirkti puansetijų ten, kur jos pastatytos prie varstomų durų, jei žemė vazonuose visiškai sausa ar labai šlapia, namo neštis tik labai gerai suvyniojus, kad negautų šalčio.

Vėliau svarbu augalo neperlaistyti, nupilti vandenį iš padėkliuko, kad vazono apačia nešlaptų. Laistyti tada, kai žemė sausa, bet neperdžiūvusi. Puansetijas reikėtų laistyti kambario temperatūros vandeniu, o įprastai laikyti šviesioje vietoje, kur nėra skersvėjų. Ideali temperatūra turėtų siekti 15-20^oC.

Jei spalio mėnesį gaus pakankamai tamsos – turėtų sužydėti

Nors šiandien mums įprasta matyti puansetijas savo aplinkoje, Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo oranžerijos vyr. specialistė Renata Čanovienė teigia, jog Lietuvoje šis augalas išpopuliarėjo ne taip ir seniai – XX amžiaus pabaigoje. Tuo metu amerikiečiai šiuo augalu džiaugiasi nuo XIX amžiaus vidurio. Tiesa, ne visuomet puansetija atliko kalėdinės puošmenos vaidmenį – senovės actekai jį naudojo medicinoje.

Botanikos specialistė taip pat sutinka, kad namuose šis augalas neilgai išliks toks pat, kokį įsigijome, tačiau tinkamai prižiūrimos puansetijos gali suraudonuoti dar ne kartą.

„Išlaikyti puansetiją tokią pat gražią, kaip parduotuvėje, mažai tikėtina. Prekiaujantys augintojai dažniausiai reguliuoja augalo išvaizdą prisotindami jį medžiagomis, nuo kurių augalas atrodo kompaktiškas, gausiai žydintis. Deja, parsinešę augalą, jį tokį pat turėsim tik pirmais metais, o kitais metais jis toks gražus nebebus. Tačiau išlaikyti jį galima ir kitiems metams – svarbiausia peržydėjusiam augalui duoti žiemą pailsėti“, – teigė R. Čanovienė.

Tad kaip tas „poilsis“ žiemos metu turėtų atrodyti? Anot botanikos specialistės, augalui numetus lapus, reikėtų jį laikyti šiek tiek sausiau ir vėsiau. Po ramybės periodo, pavasario pradžioje reikėtų puansetiją gerokai apgenėti, paliekant maždaug sprindžio ilgio stiebelius, iš kurių augalas galėtų gražiai išsišakoti ir pavasarį vėl sužaliuoti. Vėliau augalą reikia gausiai laistyti, tręšti ir laikyti šiltai, saugoti nuo skersvėjų, todėl nederėtų jo laikyti ant palangės.

Tręšimui tiks kambarinėms gėlėms skirtos trąšos, jomis augalą reikėtų tręšti apie dvi savaites laiko. Tam tinkamiausias metas rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjį. Augalą patręšus, jį reikėtų laikyti vėsiau, pernešti į vėsesnę ir tamsesnę patalpą.

„Puansetijos yra trumpadieniai augalai, todėl, jei norime rudenį juos pražydinti, reikėtų dirbtinai sukurti tokias sąlygas, kad jiems būtų kuo ilgesnė naktis. Apie 14 valandų paroje jie turėtų būti tamsoje, tad jau spalio mėnesį reikėtų juos tokiam laikui pridengti tamsiu audeklu ar maišeliu“, – patarė R. Čanovienė.

Taip pat ji pabrėžė, jog rudenį augalą svarbu saugoti nuo skersvėjo, nes jo gavę pumpurai gali iškart nukristi. Tas pats nutiks ir augalą nepakankamai laistant ar laikant jį per karštoje patalpoje.

„Kiek tenka girdėti, dažniausiai žmonės skundžiasi dėl to, jog augalas numetė lapus, todėl skuba jį išmesti, nes jis nebebūna toks gražus. Tai pamatę, galvoja, kad augalui atėjo galas, tačiau peržydėjusios puansetijos ir turi numesti lapus ar bent dalį jų – tai natūralu augalams, kuriems žiemą reikia ilsėtis. Pailsėjęs, o vėliau gausiau palaistytas ir patręštas, jis leidžia naujus lapus“, – teigė specialistė.