Šeštadienį, Dzūkijos nacionalinis parkas visus kvietė į paskutinį šių metų medkopį. Svečiai buvo ne tik supažindinti su beveik išnykusiu amatu – drėvine arba dravine bitininkyste – bet ir galėjo patys paspaguriauti miško medaus gyvai stebėdami, kaip medkopiai iš dravių traukia paskutinius saldžius korius.
Drevinė bitininkystė - tai bitininkavimo metodas, kai bitės laikomos natūraliose arba dirbtinėse medžių drevėse. Paprastai drevės įrengiamos pušyse. Pastarąjį šimtmetį labiau išpopuliarėjo kitas būdas - bitės imtos laikyti kelminiuose aviliuose.
Šiuo metu Musteikoje (Varėnos r.) bitininkams pats darbymetis. Paskutinį kartą šiais metais apeinamos bitės ir dravės. Bitės gauna papildomo maisto – sirupo, išimamas medus, o esant reikalui įdedama ir vaistų.
Nuo senų laikų žmonės bites labai gerbė: vengė jų akivaizdoje bartis, keiktis, ginčytis bei nedorai elgtis. Prieš šimtą metų gyvavo papročiai - prie bičių vyrams nusiimti kepures, o mirusią bitę užkasti į žemę.
Lietuvos Statutas griežtai draudė pasisavinti dreves su svetimais ženklais, imti iš jų medų, bites. Tačiau atsirasdavo vagių, kurie kitų ženklus nutašydavo, o jų vieton uždėdavo savus. Dėl to žmonės dažnai bylinėdavosi. Bitininkų teisių pažeidėjai, ypač vagys, būdavo baudžiami. Sugautą bičių vagį dažnai patys bitininkai užmušdavo. Bičių medaus vagį, ypač jei dėl to plėšimo išmirdavo bitės, bausdavo žiauria mirtimi.
Bites globojo senasis lietuvių dievas Bubilas ir deivė Austėja. Bet kartais jie nusigręždavo ir kai kurie žmonės išvogdavo medų ar sunaikindavo dreves. Tokio žmogaus niekas nepasigailėdavo - jis būdavo baudžiamas mirties bausme.
2006 metais Musteikos kaime buvo įkurtas senovinių kelminių avilių bitynas, o aplinkiniuose miškuose naujose drevėse apsigyveno bitės. Taip išsipildė senas gamtininko priesakas. Dabar bityne galima pamatyti, kaip kelminiuose aviliuose yra prižiūrimos bitės, kaip tvarkomas medus ir vaškas. Taip pat galima pamatyti kaip yra daromi kelminiai aviliai, kaip daromi nedideli aviliai – vabikai, skirti bičių spiečiams vilioti. Vasaros pradžioje būna ypatingas darbymetis, tuo laiku į avilius yra leidžiami nauji spiečiai – stebėti saulėtos vasaros vakaro šviesoje į avilį sueinančias bites yra gamtos dovana.
Metų bėgyje bityne ir prie dravių vyksta įvairūs užsiėmimai. Ypatingai sudėtingas yra kopinėjimas į dreves, tuo galima įsitikinti lankantis Drevinės bitininkystės take, kuris yra Musteikos miškuose šalia Čepkelių raisto. Čia bitės tvarkosi pačios. Prieš tai drevininkas peikenos pagalba medyje iškala ertmę, kurią uždengia plautu. Kopinėti į medį reikia su ypatingomis virvėmis, vadinamomis geiniu. Drevės būdavo atidaromos du kartus per metus: pavasarį valant ir rudenį kopinėjant. Pavasarinis bičių lankymas – tai ir Dzūkijos nacionalinio parko dienos šventė, kai kasmet Jurginių dieną susirenkama Musteikos bityne. Medkopis būna rudens pradžioje – rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje, kai bitės būna užpildžiusios žiemojimui skirtus korius, tada tik ir pasimato atliekamos medaus atsargos.
Dzūkijos nacionalinis parkas
Dzūkijos nacionalinis parkas yra didžiausia saugoma teritorija Lietuvoje. Jis įkurtas saugoti ir puoselėti Dainavos upių santakos gamtos ir kultūros vertybes, sudaryti sąlygas poilsiui ir pažintiniam turizmui. Jame gausu šaltinių ir upių, kurių vanduo papildo didžiausią Lietuvos upę Nemuną.
Kartu tai viena miškingiausių Lietuvos saugomų teritorijų. Didžiąją teritorijos dalį užimantys šilai priklauso miškų masyvui, nusitęsusiam per Lietuvą, Lenkiją ir Baltarusiją. Parkas išsiskiria ir unikaliu kultūriniu kraštovaizdžiu, čia išliko gamtos ir žmogaus per šimtmečius sukurta miškų, laukų ir pievų mozaika, senieji kaimai su tradicine medine architektūra, savitas šilų ir panemunių ir gruntinių dzūkų gyvenimo būdas. Visi Dzūkijos nacionalinio parko miškai paskelbti „Natura 2000“ teritorija, kuri vadinama Dainavos giria. Ji skirta europinės svarbos rūšims ir buveinėms išsaugoti.
Parkas įsteigtas 1991 m., jo plotas – 58 519 ha. Parke yra išskirti 3 rezervatai ir 28 draustiniai, kurie užima 46 proc. teritorijos, saugomi 42 gamtos paveldo objektai, iš kurių 18 paskelbti gamtos paminklais. Parko buveinėse sutinkamos 1 194 augalų, 1 027 grybų bei kerpių ir 2 107 gyvūnų rūšys, iš kurių 254 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
2011 m. Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas ir Dzūkijos nacionalinis parkas tapo vieninteliu Lietuvoje PAN parku. PAN parkų fondo strategijos tikslas – suburti Europoje saugomas teritorijas, kurios atitiktų aukštus laukinės gamtos ir darnaus turizmo plėtojimo standartus.