Europos Komisija: turime perpus sumažinti išmetamų maisto produktų kiekį

Maždaug trečdalio pasaulyje pagaminamo maisto nesunaudojame arba išmetame. Daugiau nei milijardas žmonių visame pasaulyje eina miegoti alkani, todėl kyla natūralus klausimas - kaip perskirstyti maisto išteklius? Švaistydami maistą ne tik nepasinaudojame galimybe pamaitinti alkstančiuosius, bet ir veltui eikvojame kitus išteklius, tokius kaip žemė, vanduo, energija ir darbo jėga.

Turtuoliams ar vargšams, jauniems ar seniems – visiems reikia maisto. Maistas – tai ne tik mityba ir didelė skonių įvairovė mūsų gomuriui. Daugiau kaip 4 milijardai žmonių yra priklausomi nuo trijų pagrindinių javų rūšių – ryžių, kukurūzų ir kviečių. Šios trys rūšys mūsų organizmą aprūpina dviem trečdaliais reikalingos energijos. Žinant, kad turime daugiau kaip 50 000 valgomųjų augalų rūšių, mūsų realus kasdieninis meniu atrodo labai nuobodus, nes maistui gaminti  iš jų naudojame tik kelis šimtus rūšių.

Milijardams žmonių esant priklausomiems nuo kelių augalų rūšių, maisto kainų kilimas 2006–2008 m. buvo juntamas visame pasaulyje. Nors išsivysčiusios šalys paprastai sugeba pamaitinti savo gyventojus, dalis Afrikos kovoja su badu. Taip yra ne tik dėl to, kad rinka neveikia.

Klimato kaita apsunkina apsirūpinimą maistu, ir kai kuriems regionams tenka didesnė našta. Sausros, gaisrai ar potvyniai tiesiogiai mažina gamybos našumą. Deja, klimato kaita dažnai turi įtakos toms šalims, kurios yra labiau pažeidžiamos ir, kaip tikėtina, turi mažiau priemonių prisitaikyti. Tačiau tam tikra prasme maisto produktai yra tik prekės, kurioms pagaminti reikalingi ištekliai, pavyzdžiui, žemė ir vanduo. Kaip ir kiti produktai rinkoje, jie suvartojami arba panaudojami, o jų atliekos gali būti išmetamos.

Nemažai maisto iššvaistoma, ypač išsivysčiusiose šalyse, o tai reiškia, kad švaistomi ir ištekliai, panaudoti maistui pagaminti.

Maisto sektorius ir maisto atliekos yra tarp sričių, išskiriamų 2011 m. rugsėjį Europos Komisijos paskelbtame „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos plane“. Nors pripažįstame, kad dalį savo pagaminto maisto išmetame, apskaičiuoti tikslų kiekį gana sunku. Europos Komisija apskaičiavo, kad vien ES kasmet išmetama 90 milijonų tonų maisto arba 180 kg vienam žmogui. Didelė šio maisto dalis vis dar tinkama vartoti.

Kaip susijęs maisto švaistymas ir CO2?

Maisto švaistymo poveikis aplinkai neapsiriboja žemės ir vandens naudojimu. Kaip rašoma Europos Komisijos plane, maisto ir gėrimų vertės grandinėje ES išmetama 17 % viso mūsų tiesiogiai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir sunaudojama 28 % materialinių išteklių.

Tristramas Stiuartas, iniciatyvos „Feeding the 5k“ (jos tikslas – pamaitinti 5 000 žmonių Trafalgaro aikštėje Londone) autorius ir vienas iš pagrindinių organizatorių, mano, kad turtingiausios šalys išmeta nuo trečdalio iki pusės savo maisto.

„Tai nėra tik turtingųjų pasaulio problema. Besivystančiose šalyse maisto švaistymo lygiai kartais beveik tokie pat aukšti, kaip ir turtingose šalyse, tačiau dėl kitų priežasčių. Dažniausiai taip yra dėl to, kad trūksta tinkamos žemės ūkio infrastruktūros, pavyzdžiui, po derliaus nuėmimo taikomų technologijų. Galima apskaičiuoti, kad mažiausiai trečdalis viso pasaulinio maisto atsargų yra išmetama“, – sako Tristramas Stiuartas.

Maistas švaistomas visuose gamybos ir tiekimo grandinės etapuose, taip pat vartojant. Švaistymo priežastys įvairios. Dalis maisto išmetama dėl teisės aktų, skirtų žmogaus sveikatai apsaugoti. Kita dalis gali būti susijusi su vartotojo prioritetais ir įpročiais. Būtina išanalizuoti visus etapus ir priežastis ir numatyti reikiamas priemones, kad maisto būtų iššvaistoma kuo mažiau.

Europos Komisijos plane raginama „bendromis ūkininkų, maisto pramonės, mažmenininkų ir vartotojų pastangomis gerinti išteklių naudojimo efektyvumą ir maisto tiekimo saugumą taikant efektyvaus išteklių naudojimo gamybos technologijas ir maistą pasirenkant taip, kad nebūtų alinami ištekliai“. Europos Komisijos tikslas yra aiškus – iki 2020 m. perpus sumažinti išmetamų tinkamų vartoti maisto produktų kiekį ES.

„Universalaus sprendimo nėra. Kiekvieną problemą reikia spręsti atskirai, – sako T. Stiuartas ir priduria: – puiki žinia yra ta, kad galime sumažinti savo poveikį aplinkai nesiaukodami. Tam nebūtina reikalauti iš žmonių mažiau skraidyti, valgyti mažiau mėsos ar mažiau važinėti automobiliu, nors visi turėtume taip elgtis. Juk iš tikrųjų tai yra galimybė. Tiesiog turime nebešvaistyti maisto ir imti juo mėgautis.“

Parengta pagal Europos aplinkos agentūros informaciją