Herpetologas G. Paškevičius sako, kad angys gyvena atokiai nuo žmonių, jas retai sutiksi, reikėtų kone specialiai ieškoti, todėl į miestą ji pateko ne pati.
Situaciją dėl mergaitės atvejo jis pakomentavo taip:
„Vienintelis logiškas paaiškinimas, kaip gyvatė galėjo atsidurti tokioje Vilniaus vietoje, yra toks: greičiausiai artėjant rudeniui privačių namų savininkai įsigijo malkų. Su kelmais, rąstais, mediena (ir užsienyje tokių atvejų yra buvę) žmonės atsiveža ir gyvačių.
Aišku, angis neturi ką čia veikti, iš kiemo iššliaužė, pradėjo ieškoti sau tinkamos vietos.
Na, ir šiuo atveju, netyčia papuolė į darželį. Vaikas, akivaizdu, nepamatęs, užlipo ant gyvatės ir ji įkando. Kitaip tariant, padarė tai, ką ir darytų bet koks besiginantis gyvūnas.“
Gamtininkas tikina, kad gyvatės ne šunys, negina savo teritorijos, iš niekur nieko neatšliaužia su intencija įkąsti.
„Jos kanda tik tuo atveju, kai joms yra grėsmė – jas bando nuskriausti arba ant jų užmina“, – priduria jis.
G. Paškevičius teigia, kad sakyti, jog šiemet angių Lietuvoje pagausėjo, negalima, nes nėra atlikta jokių mokslinių tyrimų. Vis dėlto Europos mastu, paprastosios angys sparčiai nyksta, nes mažėja joms tinkamų gyventi buveinių.
Į miestą jos gyventi nešliaužia, čia joms nėra reikalingų sąlygų, tikina jis:
„Angys gyvena specifinėse buveinėse, pavyzdžiui, aukštapelkėse, apleistose ganyklose, kur yra gausu ėdesio (graužikų ir kt.). Tokioje vietoje kaip darželio pieva, kuri yra prižiūrima, šienaujama, ji galėjo prašliaužti tik netyčia.“
Nėra mirties atvejų
Vis dėlto gamtininkas sako, kad Vilniuje angis galėjo atsirasti ir kažkam nusprendus tiesiog šitaip prastai pajuokauti.
„Nebent kažkas atvežė angį specialiai ir paleido mieste, norėdamas pažiūrėti, kas bus. Dabar daug žmonių būna miškuose, renka grybus, galėjo angį rasti.
Kad tai būtų egzotinė rūšis, labai abejočiau, nes egzotinių nuodingų gyvačių augintojų Lietuvoje yra labai mažai. O tie, kurie augina, yra ypač atsakingi, nes niekas nenori nemalonių incidentų, taip pat visi maždaug vieni kitus pažįsta, žino, kokios gali grėsti pasekmės.
Taip pat egzotinių gyvačių nuodai yra visai kito lygio, nei mūsų angies“, – pridūrė jis.
Pašnekovas paaiškino, kad nors angis laikoma nuodinga Lietuvoje gyvenančia gyvate, jos įkanda retai, o jei ir taip nutinka, nėra nė vieno atvejo šalyje, kad tai baigtųsi mirtimi.
„Dzūkai juokauja, kad angies įkandimas – vieni vitaminai. Taip sako todėl, kad nors nuodai stiprūs, bet jų dozė nedidelė. Nuo angies įkandimo Lietuvoje nėra mirusio nei vieno žmogaus“, – tikina jis.
Kaip atpažinti
Lietuvoje gyvena 3 gyvačių rūšys: angis (nuodinga gyvatė) ir 2 žalčių rūšys.Pagrindinis angies skiriamasis požymis – per jos nugarą vingiuojanti tamsi zigzago formos juosta.
Dar vienas angies skiriamasis ženklas – trikampio formos galva, kai tuo tarpu žalčio galva yra ovali lyg kiaušinis.
Išskirtiniai ir angies akių vyzdžiai – jie vertikalūs, tarsi katės.