Įspėja, kad sodinti kieme galima ne bet ką: už šiuos augalus galite gauti solidžią baudą

Pavasarį želdynų projektuotojai, apželdinimo specialistai, dekoratyvinių augalų pardavėjai ir mėgėjai ruošiasi naujam sezonui. Vis dar pasitaiko atvejų, kai į platų dekoratyvinių augalų asortimentą įtraukiamos ir invazinės rūšys ar veislės, pavyzdžiui, baltažiedė robinija, gausialapis lubinas, raukšlėtalapis erškėtis, uosialapis klevas. Aplinkos ministerija primena, kokias invazines dekoratyvinių augalų rūšis draudžiama naudoti Lietuvoje, rašoma ministerijos pranešime spaudai.

„Didžiąją dalį mums pažįstamų dekoratyvinių augalų sudaro svetimos Lietuvos gamtai rūšys. Jos pripažįstamos invazinėmis, jei jų introdukcija ar plitimas kelia grėsmę arba daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei, žmogaus sveikatai ar ekonomikai. Nepamirškime, kad gražindami savo aplinką galime tapti jos priešais, jei platinsime invazinių rūšių augalus“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė Kristina Jankauskaitė.

Šiuo metu į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą ir į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, kitaip vadinamą ES invazinių rūšių sąrašą, yra įtrauktos 56 augalų rūšys. Atkreipiame dėmesį, kad draudžiama naudoti ne tik invazinės augalo rūšies individus, bet ir tos rūšies porūšius, veisles, visus hibridus bei visas tokių augalų dalis, sėklas, auginius.

Primename, kad invazines rūšis draudžiama ne tik auginti, dauginti, bet ir pardavinėti ar perkelti ir įkurdinti aplinkoje. Už tai gresia baudos.

Administracinių nusižengimų kodekse numatyta administracinė atsakomybė už invazinių rūšių laikymą, auginimą, veisimą, dauginimą, mainymą, įvežimą į Lietuvą ir išvežimą iš jos, kitokį naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Asmenims už tai gali būti skirta bauda nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų.

Už invazinių rūšių patiekimą rinkai, tyčinį paleidimą į aplinką ar tyčinę introdukciją Administracinių nusižengimų kodekse numatyta bauda asmenims nuo 300 iki 500 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 800 iki 1500 eurų.

Naudoti invazinių rūšių gyvybingus augalus bei gyvybingas jų dalis leidžiama tik gavus leidimą moksliniams tyrimams, išsaugojimui ex-situ būdu arba naudojimui medicinos tikslais, siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje, kitiems visuomenės interesams užtikrinti. Šiuos leidimus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra, jų išdavimo tvarka aprašyta Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos apraše.

Šiais metais Gamtos tyrimų centras kartu su Aplinkos ministerija, įgyvendindami projektą „Invazinių ir svetimžemių rūšių tyrimai gamtoje“, planuoja surengti 4 seminarus ir parengti bei išleisti leidinį apie invazines rūšis bei naikinimo metodikas.