GRYNAS.lt paskelbus publikaciją apie kelių mokslininkų studiją, kurioje teigiama, jog ekologiški produktai nėra vertingesni žmogaus organizmui nei įprasti, pasipylė komentarų lavina. Nemaža dalis lietuvių šiandien stengiasi bent dalį produktų įsigyti specializuotose ekologiškose parduotuvėse ar iš tokius sertifikatus turinčių ūkininkų. Ekologija kainuoja brangiau, todėl GRYNAS.lt skatina ne tik ieškoti ekologiškesnio maisto, bet ir ekonomiškai pagrįstos kokybės. Ar iš tiesų mokame už neegzistuojančią, tik gerais norais grįstą iliuziją? Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ištyrė keliasdešimt mėginių lietuviškų daržovių, mėgindami atsakyti į amžiną klausimą: ekologiškas ir neekologiškas - kuo skiriasi?
Tirtos daržovės iš visos Lietuvos
Siekdami išsiaiškinti, kokių kenksmingų medžiagų galima rasti lietuviškame rudeniniame derliuje 2011 -ųjų rugsėjo mėnesį VMVT tyrė įvairias daržoves. Ekologiškos ir neekologiškos daržovės buvo tikrinamos dėl nitratų, pesticidų ir sunkiųjų metalų liekanų. Darbuotojų teigimu, pesticidų nerasta nė viename daržovių mėginyje, tačiau aptikta sunkiųjų metalų pėdsakų bei kai kuriose – nitratų.
„Laboratoriniam tyrimui atrinkti 66 ekologiškų ir 39 neekologiškų daržovių mėginiai (bulvių, raudonųjų burokėlių, vėlyvųjų kopūstų, vėlyvųjų morkų, cukinijų, moliūgų, svogūnų galvučių). Mėginiai paimti iš 14-os Lietuvos rajonų – Alytaus, Biržų, Kaišiadorių, Kauno, Kelmės, Molėtų, Panevėžio, Šilutės, Tauragės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Varėnos ir Vilniaus ūkių. Visos daržovės ištirtos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje“, - rašoma tyrimo išvadose.
Daugiausia nitratų kaupia cukinijos bei burokėliai
Pasirodo, jog panašų kiekį nitratų sukaupia ir ekologiškos ir neekologiškos daržovės: pavyzdžiui, beveik pusėje tirtų cukinijų buvo rastas didesnis nei vidutiniškai Europos šalyse jose aptinkamas nitratų kiekis. Tokia pat situacija – su daugiau nei ketvirtadaliu tirtų burokėlių bei trečdalių vėlyvųjų kopūstų.
Europos Sąjungos šalyse galiojantys apribojimai nustato didžiausias leistinas nitratų koncentracijas tik špinatuose, gūžinėse ir lapinėse salotose, gražgarstėse bei kūdikių ir mažų vaikų maisto produktuose. Kitose daržovėse, atsižvelgiant į jų suvartojamą kiekį ir galimą pavojų sveikatai, nitratų liekanų koncentracijos nėra ribojamos – priminė specialistė.
Svarbiausia – saugoti vaikus
Vis dėlto neretai turguje jaunos poros renkasi daržoves būtent kūdikių košelėms gaminti. Juk taip – sveikiau ir natūraliau. Nejau jauniems tėvams reikia grįžti į prekybos centrus, ar kiekvieną daržovę nešti į laboratoriją? Kaip žinoti, koks nitratų kiekis daržovėse yra normalus, ir koks – jau gali pakenkti, jei nėra nustatyta jokių žalingo kiekio normų?
„Atlikus daug mokslinių tyrimų daržovėms, vaisiams ir geriamajam vandeniui, padaryta išvada, kad pavojų žmogaus sveikatai gali kelti tik kai kurios daržovės ir vanduo, bei pabrėžta, kad jautriausia vartotojų grupė yra kūdikiai ir maži vaikai. Tuo remiantis Europos Sąjungoje nustatytos didžiausios leistinos nitratų koncentracijos (tam tikriems produktams red. past.) - teigia Loreta Herbst. - Augintojas gali daryti įtaką nitratų kiekiui ribodamas daržovių tręšimą mėšlu, kitomis organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Tačiau net ir patręšus tuo pačiu kiekiu mėšlo esant skirtingoms aplinkos sąlygoms, augalai azotą pasiims nevienodai. Todėl nitratų kiekį reguliuoti yra sudėtinga.“
Leistini nitratų kiekiai salotose ir vaikams skirtuose produktuose
Pasak specialistės nitratų kiekį tose pačiose daržovėse gali lemti metų sezonas, šviesos kiekis, temperatūra, auginimo ir sandėliavimo sąlygos. Kuo šaltesnis sezonas, mažiau saulės spindulių ir trumpesnė diena – tuo augalai sukaupia daugiau azoto.
Europos Sąjungoje leidžiama didžiausia nitratų koncentracija tam tikrose daržovėse:
šviežiems špinatams - 3 500 mg NO3/kg
konservuotiems, stipriai sušaldytiems
arba sušaldytiems špinatams - 2 000 mg NO3/kg;
šviežioms lapinėms salotoms - 3 000 - 5 000 mg NO3/kg;
gūžinėms salotoms - 2 000 - 2 500 mg NO3/kg;
sėjamosioms gražgarstėms - 6 000 - 7 000 mg NO3/kg;
kūdikiams ir mažiems vaikams skirtiems
perdirbtiems grūdiniams maisto produktams ir
kūdikių maistui - 200 mg NO3/kg;
geriamajam vandeniui - 50 mg NO3/l.
Nitratai – vienas iš žodžių, kuriuos tariame suraukta kakta. Tačiau valstybinės maisto ir veterinarijos specialistė remiasi būrio mokslininkų išvadomis – daržovėse esančios vertingos maisto medžiagos gerokai nusveria galimą nitratų žalą.
„2008 metais Europos Maisto Saugos Tarnyba paskelbė mokslinę nuomonę dėl nitratų daržovėse ir jų poveikio žmonių sveikatai. Tyrimo metu mokslininkai išanalizavo daugiau nei 42 tūkstančius tyrimų rezultatų iš įvairių ES valstybių narių ir nustatė, kad rizika sveikatai dėl per didelio nitratų kiekio yra minimali. Europos maisto saugos tarnybos nuomone, daržovės – būtinas ir rekomenduojamas žmogaus raciono komponentas, o suvartotų daržovių teigiamas poveikis žmonių sveikatai atsveria galimą daržovėse esančių nitratų poveikio riziką“, - dėstė L. Herbst.
Neapsaugoti nei vegetarai, nei mėsėdžiai
Vis dėlto L. Herbst ragina žmones, kurių didžiąją dalį paros raciono sudaro daržovės, būti atidiems renkantis maisto produktus. Ypač daug nitratų linkę sukaupti gražgarstės. Ir šiuo atveju nenuramina net ekologiškos produkcijos sertifikatai: nors ekologinės žemdirbystės ūkiuose sintetinės azotinės trąšos neleidžiamos, daržovės tręšiamos mėšlu. Azoto kiekis mėšle taip pat skiriasi, jį sudėtingiau dozuoti nei mineralines trąšas. Todėl ekologiniuose ūkiuose užaugintose daržovėse kartais nustatomas sąlyginai didesnis nitratų kiekis.
Kita vertus, nitratai į žmogaus organizmą patenka net tik su daržovėmis ar vandeniu, bet ir su mėsos gaminiais, į kuriuos dedama nitritinė druska, perspėja specialistė.
Paprasti būdai išvengti nitratų
„Svarbu žinoti, jog nitratai yra tirpūs vandenyje, todėl vien plaunant lapines daržoves, galima sumažinti nitratų kiekį 10-15 %. Lupant ir plaunant bulves, nitratų sumažėja nuo 25 iki 75 %. Nuplovus raugintus kopūstus, nitratų kiekis gali sumažėti iki 87 %, o nulupus burokėlius – iki 50 %. Nitratų ir nitritų sumažėja daržoves verdant vandenyje ir net kepant riebaluose,“ - teigė Loreta Herbst. Specialistė pridūrė, jog lauke augančios daržovės, tikėtina, bus sukaupę mažiau nitratų, nei augę šiltnamyje.
Gyventojai, naudojantys šulinių vandenį maistui, taip pat turėtų pasitikrinti vandens kokybę.
„Nitratais gali būti užterštas šachtinių ir negilių individualių gręžinių vanduo. Toks vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Nitratai nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais. Apie konkretaus šulinio vandens saugą galima sužinoti tik atlikus laboratorinius tyrimus. Užterštas nitratais vanduo ypač pavojingas, kai naudojamas pieno mišinėliams gaminti. Patys jautriausi nitratų poveikiui yra kūdikiai iki trijų mėnesių amžiaus, nes jiems dar nesusiformavusi fermentinė sistema“, - teigė Maisto skyriaus vyriausioji specialistė.
O kaip švinas?
Kas ta ekologiška daržovė?
Maisto skyriaus specialistė teigė, jog reikia aiškiai apsibrėžti ekologijos sąvoką: bobulytės turguje rėkiančios „ekologiškos daržovės!“ turi tai įrodyti sertifikatais.
„Ekologiškos daržovės nuo neekologiškų pirmiausia skiriasi tuo, kad jas auginant draudžiama naudoti pesticidus, taip pat genetiškai modifikuotus organizmus bei apdorojimui naudoti jonizuojančią spinduliuotę, chemines medžiagas. Šių reikalavimų laikymąsi kontroliuoja ekologinės žemdirbystės sertifikavimo įstaigos, o kontrolę rinkoje vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Jei produktas paženklintas ekologiškumo ženklu, sertifikavimo įstaigos kodu - jokių pesticidų, GMO ar jonizuojančios spinduliuotės poveikio negali būti“, - aiškino VMVT atstovė.
Moteris teigė, jog pirmiausia vartotojas turėtų suprasti kas yra ekologiškas produktas, o tada mokėti jį atskirti nuo kitų – pavyzdžiui, kaime bobutės ar sodo bendrijoje užaugintų daržovių. Kaip atskirti? Stebėti etiketes, ar jose yra ženklas „Ekologinis žemės ūkis“ arba nesidrovėti paprašyti pardavėjo produkcijos sertifikato.
Daugiau vitaminų ar natūralus augalo „imunitetas“?
Loreta Herbst nuomone, tarp ekologiškų ir neekologiškų daržovių galima atrasti gausybę skirtumų. Jie taip pat įrodyti moksliniais tyrimais.
„Kalbant apie ekologiškų daržovių kitus privalumus – maistines savybes ar skonį bei kvapą, derėtų prisiminti pačią ekologiškų daržovių auginimo idėją – pirmiausia – tai daržovės užaugintos neprievartaujant gamtos, natūraliais metodais ir medžiagomis, - dėstė specialistė. - Tokioje aplinkoje užaugusi daržovė yra natūralesnė, būdinga tam dirvožemiui ir kraštui, nors ją tręšiant sintetinėmis trąšomis galbūt užaugtų ir didesnė, ir vitaminų daugiau turinti. Įvairių šalių tyrimais nustatyta, kad ekologiškos daržovės turi daugiau polifenolių, bioflavonoidų, fosforo ir titruojamojo rūgštingumo. Bioflavonoidų, polifenolių gausa paaiškinama tuo, kad augalas, nepurškiamas pesticidais, pats turi labiau gintis nuo įvairiausių ligų ir kenkėjų, todėl išsivysto stipresnis apsaugos mechanizmas, pasigamina daugiau apsauginių medžiagų. Be to derėtų priminti, kad renkantis egzotinius vaisius – apelsinus, citrinas ir kitus, geriau reikėtų rinktis ekologiškus, nes jų paviršius neapdorotas cheminėmis medžiagomis. Tai ypač aktualu jei šeimininkės yra numačiusios naudoti citrinos ar apelsino žievelę.“
Loretos Herbst nuomone, didesnė ekologiškų produktų kaina atitinka į produkto pagaminimą įdėtą triūsą, o kartu skatina apgalvotai rinktis bei vartoti. Taip laimi visi – ir sveikesni žmonės, ir švaresnė aplinka.