„Lietuvos durpių ištekliai, palyginus su Latvija ar Estiją – kuklūs, tačiau tai nereiškia, kad į juos nereikia kreipti dėmesio. Studijos rodo, kad potencialas tikrai didelis. Svarbu tik, kad būtų paisoma visų aplinkosauginių reikalavimų ir valstybės biudžetas gautų didžiausią naudą“, – teigia D. Matonienė.
Padėtų stabilizuoti šilumos kainas
Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos atstovo dr. Valdo Lukoševičiaus nuomone, padidinus šilumos gamybą iš atsinaujinančių ir vietinių išteklių (durpių), gali būti sėkmingai diversifikuota šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūra. Be to, energinės durpės, kaip pigus ir vietinis kuras, galėtų būti plačiau naudojamos specializuotose katilinėse arba deginamos mišinyje su biokuru. Dėl to gerėtų konkurencinė aplinka, būtų stabilizuotos šilumos kainos ir išvengta biokuro rinkos koncentracijos. Mokslininkų skaičiavimais, Lietuvoje eksploatuojamuose durpynuose kuro durpių energinis resursas siekia apie 50 TWh.
Anot durpių įmonių asociacijos „Lietuviškos durpės“ narių, durpių kasimas yra ribojamas klimatinių sąlygų, durpyno iškasimo lygio, naudojamos kasimo technikos ir kitų sąlygų, todėl metinis galimas patiekti energinių durpių kiekis iš vietinių durpynų yra ribotas.
Per 3–4 metus Lietuvos gamintojai, investuodami į gamybos plėtrą, galėtų pasiekti 300–350 tūkst. t (0,9–1,1 TWh) metinę gavybą. Toks reikšmingas kiekis užtikrintų patikimą šio vietinio kuro tiekimą bent 50 metų. 2013 m. Lietuvoje išgauti beveik 3 mln. kubinių metrų durpių, deklaruota mokesčio už pernai išgautas durpes suma – 8,05 mln. Lt.