Kadangi mamutai gyveno šaltose klimato zonose, jų mitybos racioną sudarė žoliniai stepių augalai. Mokslininkai, ištyrę suledėjusius mamutų skrandžių turinius ir DNR, nustatė, kad jų mėgstamiausias maistas buvo laukinės gėlės – dobilai, saulėgrąžos, kanapės, karpažolės ir t. t. Tokie augalai yra kupini baltymų.
Kopenhagos universiteto profesorius Eske Willerslevas ištyrė mėginius iš beveik 200 arktinio klimato zonose esančių vietovių, kuriose vyrauja vadinamasis amžinas įšalas. Jo komanda nustatė, kokia flora tose vietose buvo prieš 50 tūkst. metų, ir palygino su šiais laikais. Pasirodo, kadaise ten žaliavo ir žydėjo daugybė skirtingų augalų. Nenuostabu, kad didiesiems žinduoliams laukinės gėlės buvo labai svarbi maisto raciono dalis.
Didžiausias badmetis mamutams prasidėjo prieš maždaug 12 tūkst. metų – ledynmečio pabaigoje. Mamutų gyvenamos vietos apžėlė žolėmis ir apaugo krūmais. Svarbiausias jų maistas ėmė nykti.
„Žoliniai stepių augalai buvo labai svarbus maistas daugybei žinduolių. Panašu, kad laukinių gėlių išnykimas buvo viena pagrindinių mamutų išnykimo priežasčių“, – tęsė E. Willerslevas.
Šie atradimai taip pat paaiškina, kodėl ledynmetį išgyveno šiaurės elniai. Šiandien jie maitinasi žolėmis, kerpėmis ir viksvomis. Būtent todėl laukinių gėlių išnykimas jiems nesukėlė didesnių mitybos problemų, rašo newscientist.com.