Plataus masto tyrimų apžvalga parodė, jog atlikta labai mažai studijų, kurios būtų lyginusios ekologiško ir įprasto maisto pasekmes sveikatai, rašo discovery.com.
Apžvelgus iki šiol darytus tyrimus, kurie lygino įprastus ir ekologiškus maisto produktus, tyrinėtojai neaptiko reikšmingesnių įrodymų, jog pagal maistingųjų medžiagų kiekį, alergines reakcijas ar sukeliamas infekcijas ekologiškas maistas būtų pranašesnis už neekologišką.
Kai kurie tyrimai rodė, kad įprastuose maisto produktuose ir juos valgiusių vaikų organizmuose būna daugiau pesticidų, tačiau jų kiekiai neviršijo leistinų saugumo normų.
Apžvalga nustatė, kad atlikta labai mažai tyrimų, kurie būtų sistemiškai analizavę ekologiško maisto poveikį sveikatai ir lyginę jį su įprasto maisto pasekmėmis.
Tarp daugiau kaip 200 tyrimų, kurie buvo įtraukti į naująją apžvalgą, buvo daug mažų analizių arba tokių, kurias finansavo interesų grupės. Kiekviena jų buvo atliekama vis kitokiu būdu ir koncentravosi ties skirtingais matavimais ar poveikiais sveikatai. Maža to, jos rėmėsi skirtingomis sampratomis, kas yra ekologiška, bei nevienodomis žemės ūkio praktikomis.
Nė vienas iš tyrimų netruko ilgiau kaip dvejus metus, o tai neleidžia daryti galutinių išvadų. Trumpiausias tyrimas tetruko dvi dienas.
„Įvertinome vos 6 tūkst. reikšmingesnių publikacijų ir aptikome tik 17 tyrimų, kurie stebėjo žmones, valgančius ekologišką arba įprastą maistą“,- sakė Standfordo universiteto sveikatos tyrinėtoja, vidaus ligų gydytoja Dena Bravata.
„Gali būti daug priežasčių, kodėl žmonės renkasi ekologišką obuolį vietoje įprasto. Galbūt jie nerimauja dėl aplinkos ar gyvūnų gerovės, o gal nori paremti vietos ūkininkus. Jeigu taip elgiatės dėl savo sveikatos, pasakysiu, kad ekologiško maisto naudos įrodymų nėra daug. Aš pati daugiau nesuku iš kelio, kad nusipirkčiau ekologiškų maisto produktų“, - pridūrė ji.
Per savo medicininę praktiką D. Bravata nuolat sulaukia pacientų klausimų, ar jiems vertėtų rinktis ekologišką maistą. Negalėdama pasiūlyti įrodymais paremtų atsakymų, ji su savo kolegomis nusprendė pažiūrėti, ką sako mokslas.
Jie užmetė platų tinklą. Pradėdama nuo 5 900 tyrimų, komanda pilnai peržiūrėjo 460 studijų, kurios atitiko jų kriterijus: koncentravosi ties nauda arba rizika sveikatai, aiškiai lygino dvi maisto produktų kategorijas ir tyrė poveikį juos valgiusių žmonių sveikatai. Iš šių tyrimų liko 237, turėję rimtą mokslinį pagrindą.
Didžioji dauguma studijų, patekusių į apžvalgos lauką, tyrinėjo paties maisto savybes. Bendrai paėmus, jų rezultatai rodė, jog pagal vitaminų, mineralų, antioksidantų, baltymų ir kitų maistingųjų medžiagų kiekį ekologiškas maistas mažai skiriasi nuo įprasto.
Tačiau tarp šių maisto grupių buvo ir keli skirtumai.
Pavyzdžiui, ekologiškoje produkcijoje būdavo daugiau fosforo, o fosforo trūkumą, D. Brevatos teigimu, patiria tik prie bado ribos atsidūrę žmonės.
Kelios labai mažos studijos rodė, kad ekologiškuose maisto produktuose būdavo daugiau antioksidantų, vadinamų fenoliais. Ekologiškas pienas bei vištiena taip pat turėjo daugiau Omega-3 riebiųjų rūgščių negu įprasti produktai, tačiau D. Brevata turėjo dėl ko perspėti ir šiuo atveju: Omega-3 kiekis smarkiai priklausė nuo prekės ženklo ir sezono.
Minėtos maisto grupės skyrėsi ir pesticidų kiekiu: tradiciniuose maisto produktuose jų buvo 30 proc. daugiau negu ekologiškuose. Nepaisant to, kad šis skirtumas atrodo reikšmingas, D. Brevata pažymėjo, jog pesticidų kiekis abiejose maisto grupėse neviršijo šiuo metu leistinų saugumo normų.
Nė vienas tyrimas neparodė, kad vieni maisto produktai turėtų daugiau pesticidų už kitus, ir nė viena studija netyrė, kokį efektą turi vaisių bei daržovių plovimas ar lupimas.
Tik 17 studijų lygino žmonių grupes, valgiusias ekologišką ir neekologišką maistą, ir dauguma jų nenustatė jokių skirtumų, susijusių su spermatozoidų judrumu, riebiųjų rūgščių lygiu krūtų piene ar antioksidantų kiekiu kraujyje.
Du tyrimai tyrė vaikus ir jie abu parodė, kad daugiau neekologiško maisto valgiusių vaikų organizmuose buvo didesnis pesticidų kiekis. Tačiau šių medžiagų lygiai abiejose grupėse taip pat buvo gerokai žemiau nerimą keliančios normos ribos. Kai kurios studijos netgi parodė, kad žmonės daugiau pesticidų gauna iš namų aplinkos, negu iš maisto.
Kai kurių tyrimų duomenimis, paprastoje vištienoje ir kiaulienoje būdavo 33 proc. daugiau antibiotikams atsparių bakterijų negu ekologiškose alternatyvose. Tačiau, D. Brevatos teigimu, įvertinti neekologiškos mėsos pasekmes sveikatai sudėtinga, nes apdorojant mėsą aukštoje temperatūroje žūsta net vaistams atsparūs mikrobai.
Visų šių tyrimų rezultatai yra pernelyg neišsamūs, kad būtų galima daryti didesnes išvadas, sakė Minesotos universiteto toksikologė Betsy Wattenberg.
Norint tikrai sužinoti apie maisto keliamą riziką, kuri labiausiai rūpi žmonėms, pavyzdžiui, vėžį, reikia atlikti atidžiai kontroliuojamas studijas, kurios stebėtų žmones metų metais ar net dešimtmečiais.
Tokio pobūdžio studijų nėra ir vargu ar įmanoma jas atlikti.
„Tikrai sudėtinga daryti išvadą iš šios apžvalgos, išskyrus tą, kad trūksta gerų, išsamių tyrimų“, - sakė B. Wattenberg.
„Nesakyčiau, kad išvada galėtų būti ta, jog nėra skirtumo (tarp ekologiško ir neekologiško maisto). Mes tiesiog neturime įrodymų sakyti, kad nėra tokio skirtumo. Tai visai kas kita, negu sakyti, kad tokio skirtumo nėra“, - pažymėjo ji.
-Gamtosauga- Nors dėl ekologiško maisto didelės įtakos sveikatai mokslininkai nėra įsitikinę, visgi nereiškia, kad ekologiškas ūkininkavimas nėra reikalingas. Tvari žemdirbystė taupo vandenį, energiją, vartoja mažai arba visai nevartoja cheminių medžiagų, todėl saugo dirvožemį ir požeminius vandenis.