Kokiems paukščiams smūgis baisiausia?
GRYNAS.lt skaitytojai pastebėjo, kad rudeniop į langus ar stiklinius pastatus ganėtinai dažnai atsimuša nedideli paukščiai. Gamtininkui Deividui Makavičiui tai didelės nuostabos nesukėlė. Jis teigė, kad rudenį prasideda paukščių migracija ir kai kurias sparnuočių rūšis tuo metu praretina stiklinės konstrukcijos.
Anot jo, kai kurioms paukščių rūšims po tokio susidūrimo išgyventi galimybių lieka labai mažai. Gamtininkas teigė, kad viena tokių rūšių galima laikyti tulžį, kurio skrydis tiesus ir greitas. Taip pat mažai šansų išgyventi turi ir labai greitai skrendantys bukučiai. O kartais pasitaiko atvejų, kai atsitrenkęs į sieną ant žemės nukrenta visas paukščių būrelis. Vis dėlto gamtininkas teigė, kad tragiškas likimas gali ištikti ir plėšriuosius paukščius.
D. Makavičius yra radęs ganėtinai nemažai rūšių paukščių, atsimušusių į stiklinius pastatus ar langus: tulžį, bukutį, paukštvanagį, kėkštą, pilkąją musinukę, juodąjį strazdą, strazdą giesmininką, pilkąją, ankstyvąją, žaliąją pečialindas, nykštuką, kikilį, sviliką, didįjį margąjį genį, baltąją kielę, sodinę, juodgalvę devynbalsę.
Naujausias gamtininko radinys – pilkoji musinukė, atsitrenkusi į Renavo dvaro lango stiklą. Kadangi smūgis nebuvo stiprus, gamtininkui paukštį pavyko išgelbėti.
Keli būdai – paukščiams padėti
O kaip padėti prie pastato rastam nuo smūgio apsvaigusiam paukščiui? D. Makavičius patarė paukštį įdėti į dėžutę, ją pridengti ir kurį laiką palikti sparnuotį ramybėje: „Surastą paukštį geriausia būtų įdėti į dėžutę, ją pridengti, bet taip, kad paukštis gautų oro. Ir tada 3 – 4 valandom reikėtų palikti tą paukštį ramybėje, kur nėra žmonių ir plėšrūnų. O išlaukus tiek laiko, jei paukštis judrus, galima pamėginti jį paleisti į laisvę. Jei neskrenda, bet dar yra gyvybingas, jį vertėtų toje dėžutėje palikti per naktį. Jokio maisto ar vandens įdėti nereikia. Ta naktis būna lemtinga. Ir ryte paukštį reikia mėginti vėl paleisti. Jei jis išgyvena, tada turėtų atsigauti.“
Aukštai skrendantiems paukščiams stiklai nepavojingi
„Į stiklinius pastatus ar langus atsimuša tie paukščiai, kurie migruoja augmenijos lygmeniu. Jie stikle mato augmenijos atvaizdus, pamano, kad skrenda į medžių pusę, bet iš tikrųjų atsitrenkia į pastatą. Žiemą atsitrenkia nemažai sniegenų, kurias žmonės lesina. Dažniausiai atsitrenkia jaunikliai. Ir dažniausiai tai nutinka tam tikrose vietose, kur yra būdinga želdinių struktūra“, - aiškino L. Raudonikis, pridėjęs, kad aukštai skrendantiems paukščiams stiklai pavojingi mažiau.
Jis sutiko, kad nėra įrodytas plėšrūnų siluetų poveikis, tačiau ornitologas vis tiek patarė juos kabinti. Pašnekovas teigė turintis žinių, kad šis metodas pasiteisina. „Turim pavyzdžių, kai buvo tam tikros vietos, kur paukščiai nuolat atsimušdavo, o kai iš vidinės pusės buvo iškabinti siluetai, padėtis kardinaliai pasikeitė. Mokslininkai sako, kad geriau tinka balti siluetai. Bet tie, kas tokių nenori, gali naudoti ir juodus. Tokiu atveju juodų siluetų reikėtų užkabinti daugiau“, - sakė L. Raudonikis.