Vyrauja tendencija, kad Lietuvos gyventojai vis dar keliasi gyventi į priemiesčius. Tyrimai rodo, kad žmonės išsikelia dėl įvairių priežasčių. Kiekvienas lietuvis svajoja apie nuosavą namą nuosavame žemės sklype. Žmonės ieško sveikos, švarios ir saugios aplinkos arčiau gamtos, nori gyventi pigesniame, nuosavame name už miesto. Tačiau dėl to kyla ir kitų problemų: priemiesčiai plečiasi chaotiškai, ilgos kelionės automobiliu iš darbo mieste į namus priemiestyje nėra gerai ekologijos požiūriu.
Kaip žmones išlaikyti, sugrąžinti į miestus?
„Suteikti tokias sąlygas, kokių žmonės nori. Viena jų – miesto nenaudojamų žemių, miesto žaliųjų plotų panaudojimas produktyviam tikslui – miesto žemės ūkiui. Vakarų Europos šalyse ir net šaltesnio klimato šalyse, tokiose kaip Suomija ir Kanada, miestuose įrengiami sodai ir daržai.
Štai Londone žmonės gali turėti žemės bendruomenės daržuose, šių teritorijų neleidžiama mažinti. Kolektyviniai (bendruomenių) sodai, nedideli sklypeliai prie daugiabučių namų, kotedžų yra naudingi daugeliu požiūrių. Prancūzijos mokslininkai paskaičiavo, kad 1 aras kolektyviniame sode sutaupo šeimai apie 1000 eurų per metus. Sodai yra puiki žmonių bendravimo, bendruomenių ugdymo vieta, padedanti sumažinti augančią atskirtį. Darbas sode ar darže didina fizinį aktyvumą ir padeda kovoti su nutukimu“, – sako architektė ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentė daktarė Dalia Bardauskienė.
Einame priešingu keliu
„Kodėl negalėtume įsteigti naujų, nedidelių visuomenei naudingų bendruomenės sodų ir daržų, kuriuos žmonės galėtų pigiai išsinuomoti iš savivaldybės? Tikriausia daug žmonių, ypač vyresnio amžiaus, jaunos šeimos, gyvenančios daugiabučiuose, norėtų juose dirbti, nes dabartiniai sodai yra toli, brangūs, dažniausia parduodami statyboms vykdyti.
Rezultatai greitai nepasiekiami, tačiau mūsų uždavinys būtų atsižvelgti į pasaulio ir Europos uždavinius dėl klimato kaitos ir maisto gamybos. Šiandien dar einame priešingu keliu, vis dar įsivaizduojama, kad efektyviausia urbanizuotos žemės panaudojimo forma – statyba“, – sako D. Bardauskienė.
Miesto želdynai yra labai svarbūs žmonių sveikatai. Jie turi būti pasiekiami pėstute arba dviračiu per 10 – 8 min. Naujuose kvartaluose apie 40 proc. teritorijos turėtų būti skirta želdynams.
Daržai dygsta net kalėjimuose
Vienas pirmųjų bendruomenės daržų mieste prieš keletą metų įkurtas Vilniaus Pilaitės rajone šalia kultūros centro „BeePart“. Jau tris vasaras bendruomenės nariai čia sodino pomidorus, agurkus, cukinijas, moliūgus, prieskonines žoleles. Daržas įrengtas gamtinės žemdirbystės principu: nenaudojant sintetinių ar organinių trąšų, tik žemę mulčiuojant šalia augusia nupjauta žole. Ši technologija leido sumažinti daržo priežiūrą, tereikėjo daržą laistyti, kai ilgesnį laiką nelyja. Daržininkystė sudomino 30-50 bendruomenės narių.
Sėkmingas pavyzdys netruko paplisti. Vilniuje susivienijimas „Žali.lt“ paskatino gyventojų bendruomenes įkurti net 6 daržus.
„Turime daržus ne tik Pilaitėje, bet ir Antakalnyje, Užupyje, Tvenkinių parke ir Oze. Šiais metais dar pradėjome du socialinius projektus su įkalinimo įstaigomis. Pravieniškėse ir Panevėžio moterų kolonijoje įkūrėme daržus. Kaliniai juose darbuojasi, taip pat rengiame jiems paskaitas apie ekologišką daržininkystę. Mūsų tikslas – ne tik praskaidrinti nuotaiką kaliniams, bet norime, kad jie įgytų įgūdžių, kurie galėtų jiems padėti lengviau adaptuotis išėjus į laisvę“, – sakė susivienijimo „Žali.lt“ koordinatorė Virginija Vingrienė.
Miesto daržai kuriami Klaipėdoje, Kaune, Pakruojyje.
Žalumą galima susikurti ir namuose
Kad žmonėms būtina žaluma, gamta ir ryšys su ja, pritaria ir botanikė Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijos vadovė Teresė Jokšienė.
„Augalai yra ne tik maistas, vitaminai, bet ir atgaiva dvasiai. Žalia spalva teigiamai veikia mūsų psichoemocinę būseną.
Kasdien prasėdėjęs prie kompiuterio 8 ar 10 valandų, žmogus galėtų atsikvėpti dirbdamas darže ar sode. Rankų darbas purenant žemę, glostant, prižiūrint augalus, labai nuramina, teigiamai veikia psichiką, taip pat ugdo savarankiškumą, saugumą. Suvokimas, kad gali pats užsiauginti, pats pasidaryti, labai pakelia žmogaus savivertę. O užsiauginti žalumynų galima visur: balkone, ant palangės, ant namo stogo.
Miesto žmogus atsiriboja tame daugiabučio kambaryje, jam liūdna pasidaro. O augindamas, prižiūrėdamas augalus, jis bendrauja su gamta, vėl pasijunta jos dalimi ir geriau jaučiasi“, – sako botanikė.
Žiemą ji pataria susikurti žalią aplinką namuose tiesiog ant palangės. Čia auginti galima beveik viską. Paprasčiausias dalykas – nusipirkti parduotuvėje svogūnų galvų ir jas pamerkti į vandenį, o po kurio laiko išaugusiais laiškais galėsime pagardinti salotas. Panašiai daiginti galima ir salierų gumbus.
„Dabar labai madinga ir labai skanu daigintos saulėgrąžų sėklos. Tam prireiks tiesiog plono skluoksnio žemės arba storo sudrėkinto vatos sluoksnio. Tankiai supilame sėklas, o kai jos sudygsta, užauga žalias stiebelių kilimėlis. Nereikia laukti, kol stiebai užaugs dideli, vos užauga pirmieji lapeliai, stiebelius reikia nupjauti. Saulėgrąžų daigai – sultingi ir skanūs, be to, puošia namus.
Botanikė pataria nebijoti eksperimentuoti. Daiginti galima ir burokus ar morkas. Jų lapai yra valgomi, tačiau net jei ir nepatiks skonis, jie tiesiog puoš namus.
Tam, kad augalai gerai augtų, jiems reikia šviesos, todėl namuose jiems reikia paieškoti šviesesnių vietų. Jei lango šviesos neužtenka, galima pakabinti ir šviestuvą. Tokia maža žalia oazė gali tapti ir interjero dalimi. T. Jokšienė pataria, kad auginti augalus galima horizontaliai: lekštėse, padėkluose, loveliuose. Galima augalus kabinti ir ant sienos vertikaliai, panaudoti įvairias konstrukcijas, pavyzdžiui, plastikinius butelius prapjauti, pripilti substrato ir pakabinti ant sienos.
„Galima, žinoma, auginti ir pomidorus ar agurkus, bet čia jau ilgesnis procesas ir jiems reikia daug šviesos. Dabar dienos trumpos, reikės papildomos šviesos daržovėms, ekonomiškai tai nelabai apsimoka. Geriau žiemą namuose auginti ne daržoves, o daiginti šakniavaisius ir grūdus“, – pataria botanikė.