GRYNAS.lt aiškinosi, kokie kambariniai augalai labiausiai tinka tinginiams ar tiems, kurie neturi itin daug laiko gėlių priežiūrai. Užsienio naujienų portalas today.com pateikia penkis pavyzdžius kambarinių augalų, kurie nėra išrankūs.

Sansevjera. Visos sansevjeros – nereiklios, ištvermingos, todėl mielai auginamos jau ilgus amžius. Jos laistomos saikingai, ypač žiemą. Vasarą leiskite žemei pradžiūti ir tik tada paliekite, persodinti kiekvienais metais nebūtina.
Kambarinės gėlės
Alavijas. Dažnai dar vadinamas alijošiumi. Šį saulę mėgstantį augalą itin lengva auginti. Alavijas – ypač tinkamas pasirinkimas papuošti saulėtą virtuvės langą, tačiau jį laistyti reikėtų saikingai, pagal augalo poreikius.
Kambarinės gėlės
Chlorofitas. Tai - labai nereiklūs ir gajūs augalai. Perlieti augalai gali pradėti pūti, o trumpą perdžiūvimą gali ištverti. Į gumbus panašiuose šaknų sustorėjimuose jie kaupia vandens ir maisto medžiagų atsargas, kasmet persodinti jų nebūtina.
Kambarinės gėlės
Pinigų medis. Augalas simboliniu pavadinimu. Jis nėra išrankus, jį laistyti reikia tuomet, kai žemė vazone pradžiūsta, taip pat jam nereikia daug šviesos. Augalas išleidžia naujus stiebus.
Kambarinės gėlės
Fikusas. Fikuso niekuomet negalima perlaistyti. Žiemą substratas turi būti tik šiek tiek drėgnas, o vasarą laistykite ne dažniau kaip dukart per savaitę. Laikyti geriau apšviestoje vietoje, tačiau jis prisitaiko prie aplinkos sąlygų.
Kambarinės gėlės

Tinginiams – lapiniai augalai

Šiaulių universiteto Botanikos sodo direktorė profesorė dr. Asta Klimienė teigė, kad vieni iš neišrankiausių augalų yra įvairūs lapiniai augalai.

„Labai sunku pasakyti, yra daug įvairių lengvai prižiūrimų kambarinių gėlių. Kai kam atrodo, kad tinginio gėlė yra kaktusas, bet kitas gali šį augalą labai išpuoselėti. Manyčiau, kad neišrankiausi augalai yra lapiniai augalai, kurie nekrauna žiedų, nes pasižiūrėjęs į lapą iš karto gali matyti ar jam trūksta drėgmės, jis reaguoja, jis parodo tai ir jų priežiūra baigiasi tuo, kad užtenka minimaliai palaistyti ir nupurkšti. Žinoma, jeigu mes norime žiedų, turime pasistengti, kad augalas sukrautų žiedyną: suteikti augalui ir streso, suteikti reikiamas sąlygas, laistyti ir tręšti“, - sakė A. Klimienė.

Anot jos, ne visiems augalams vienodai svarbi yra šviesa. Yra tamsiamėgių augalų, kurie nėra tokie jautrūs šviesai. Didžioji dalis lapinių augalų, kurie mus džiugina lapų įvairove, šia savybe pasižymi iš prigimties,jiems šviesa nėra labai svarbi. Juos galima laikyti ne tik ant palangės, bet ir patį kambarį papuošti.
Mažiausiai reiklios gėlės yra tos, kurias dažniausiai žmonės augina. Jeigu prekybos centruose, namuose, dažnai matome tokį augalą, reiškiasi jis nėra reiklus. Kitas požymis, augalams reikia šviesos ir tik šviesos dėka jie yra gyvi. Svarbu pagal šviesą tinkamai parinkti vietą. Kad dažnai nereikėtų laistyti, rinkimės kuo storesnius, kuo sultingesnius augalus: kaktusus ir panašius augalus.
Teresė Jokšienė

„Jeigu kas kelis metus augalą persodiname į dirvožemį, kuris yra pritaikytas augalui, tuomet nemanau, kad tręšimas yra toks svarbus. Daugelis žmonių, augindami gėles daug metų namuose, minimaliai jas tręšia, didysis trešimas yra persodinant. Tačiau jeigu norime turėti labai gražius, išpuoselėtus augalus, su gražiais žiedynais, tręšimas yra svarbus momentas, nes tai yra maisto medžiagos“, - kalbėjo A. Klimienė.

Mokslininkės teigimu, žiemą visos gėlės yra tinkamos tinginiams, nes jų nereikia per daug laistyti, forsuoti, tręšti: „Jos irgi nori pailsėti, joms yra ramybė. Ir jeigu mes gėlėms leisime pailsėti, pavasarį jos mums džiugins žiedais. Dažniausiai yra taip, jeigu žiemą augalui suteikiame ramybės laikotarpį, jis pavasarį atsibunda ir krauna žiedus. O jeigu mes visą žiemą jį stimuliuojame, liepiame jam augti, bujoti, skleisti lapus, jam nėra kada paruošti žiedyno.“

Norite mažiau laistyti? Rinkitės storesnius ir sultingus augalus

Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoja, oranžerijos vadovė Teresė Jokšienė teigė, kad yra augalų apie kuriuos galima pamiršti ne vieną savaitę, tačiau reikia žinoti pagal ką juos išsirinkti.

„Dvi savaites augalo nematyti galima. Mažiausiai reiklios gėlės yra tos, kurias dažniausiai žmonės augina. Jeigu prekybos centruose, namuose, dažnai matome tokį augalą, reiškiasi jis nėra reiklus. Kitas požymis - augalams reikia šviesos ir tik šviesos dėka jie yra gyvi. Svarbu pagal šviesą tinkamai parinkti vietą. Kad dažnai nereikėtų laistyti, rinkimės kuo storesnius, kuo sultingesnius augalus: kaktusus ir panašius augalus. Tokius galime pamiršti ir mėnesį, ir dviem mėnesiams ir jeigu jiems pakaks šviesos, jie išliks gyvi. Tai būtų agavos, alavijai, kaktusai. Šie augalai ir madingi, ir tinginio augalai“, - sakė T. Jokšienė.
Manyčiau, kad neišrankiausi augalai yra lapiniai augalai, kurie nekrauna žiemų, nes pasižiūrėjęs į lapą iš karto gali matyti ar jam trūksta drėgmės, jis reaguoja, jis parodo tai ir jų priežiūra baigiasi tuo, kad užtenka minimaliai palaistyti ir nupurkšti.
Asta Klimienė

Prekybos centruose dažnai matomas augalas – orchidėja, tačiau yra mitų, jog tai labai lepios gėlės. Vis dėlto, specialistės teigimu, yra priešingai: „Orchidėjų yra begalės rūšių, o dažniausiai parduotuvėse pardavinėjamas falenopsis. Tai jau mums yra kaip orchidėjos sinonimas. Ir tai yra labai dėkingas augalas, jam reikia normalaus šviesos kiekio, bet jis prisitaiko prie sausesnio aplinkos oro ir kartą per savaitę reikėtų ją pamerkti į vandenį ir jos tikrai mus džiugins savo žiedais. Kaip žydintis augalas jis yra tikrai dėkingas.“

Kiek augalą laistyti žiemą, priklauso nuo temperatūros namuose. Jeigu mėgstame labai šiltai gyventi, žiemą laikome 24-28 laipsnių temperatūrą, reikės augalą laistyti, netgi ir kaktusus, nes vasarą, kai nėra įjungtos šildymo sistemos, gali būti netgi žemesnė temperatūra. Bet jeigu mes žiemą augalui sukuriame ramybę, išnešame į kelių laipsnių temperatūrą, tada tikrai laistyti reikia retai.
 Teresė Jokšienė

„Šviesos poreikis augalams yra skirtingas. Prieš įsigydami augalą, turėtume pagalvoti, kaip jis auga natūralioje gamtoje. Galbūt jis auga dykumoje, jeigu auga miške: ar tai yra didžiulis medis, kuris virš kitų augalų yra iškilęs, ar kokia nors žolė, kur po medžiais želia ir mažai šviesos gauna. Pagal tai turėtų būti pasirenkami augalai. Tačiau patalpa gali būti ir visai belangė. Mes galime virš augalo pakabinti šviestuvą. Augalui yra visiškai nesvarbu ar natūrali saulė šviečia, ar dirbtinis apšvietimas“, - kalbėjo T. Jokšienė.

Dar vienas klausimas, auginant augalus, ar reikia juos tręšti. Anot botanikės, vienareikšmio atsakymo nėra, tai priklauso nuo substrato: „Dabar populiarus substratas yra durpės, jos faktiškai neturi maistinių medžiagų ir augalus reikėtų tręšti. Jeigu augalas auga ir jam trūksta maistinių medžiagų, mes tai pamatysime: nauji lapeliai bus šviesesni, mažesni ir augalas nebus toks gražus. Bet jeigu mes pasodiname augalą į kompostinę žemę iš daržo, galima metus ir netręšti jo. Tiesiog stebėkime augalą, ar nauji lapeliai yra tokie patys, kokie buvo ir ankstesni, jeigu jie mažėja, reikėtų įpilti trąšų, nes trąšos yra augalų maistas.“