Prisipažinsiu, į renginį ėjau nusiteikusi kiek skeptiškai. Man veganai atrodė kaip viena iš tų grupių, kur žmonės taip įtikėję ir bando įtraukti kitus, kad visai nenuostabu, jog likusi visuomenės dalis jų baidosi. Vakaro metu paaiškėjo, jog buvau visiškai neteisi, o mitais tikėjau tik dėl visiško nežinojimo, ką iš tiesų reiškia veganizmas.

Keisčiausia tai, jog daug metų studijavusi klimato kaitą gerai žinau, kokią žalą aplinkai daro gyvulininkystė. Esu mačiusi žinomą amerikiečių dokumentinį filmą apie tamsiąją maisto pramonės pusę „Food Inc.“ Ir kitų panašių filmų, skaičiau ir renginio metu paminėtą Michaelo Pollano knygą „Visavalgio dilema“ (angl. „The Omnivore‘s Dilemma“), kurios skyriai apie gyvulių fabrikus tiesiog pykino. Ir vis tik aš, kaip ir daugybė kitų visavalgių (valgančių tiek gyvulinės, tiek augalinės kilmės produktus) žmonių, dažnai nesuvokiu ryšio tarp mėsos, kurią valgome, ir gyvų gyvūnų.
A. Vaivarienė
Patapti „šlamšto valgytojais“ yra nesunku, o tam kad nesusigadintum sveikatos ir maitintumeisi pilnaverčiu, sveiku maistu, reikia daug žinių, išmonės ir kantrybės.

Būtent apie šį atotrūkį mūsų sąmonėje, kai nematome ar nenorime matyti maisto pramonės žiaurumų, kalbėjo pirmasis vakaro pranešėjas Žygintas Šitkauskas. Vaikinas pats yra veganas ir jau dvejus metus nevalgo jokių gyvulinės kilmės produktų (mėsos, pieno, kiaušinių, žuvies ir panašiai).

Palyginimui vegetarai atsisako tik mėsos, o žaliavalgiais vadinami tie, kurie valgo tik produktus apdorotus ne didesnėje nei 40 laipsnių temperatūroje.

Per dieną paskerdžiama 20 tūkst. sergančių vištų

Pasak Ž. Šitkausko, mūsų protais labai lengva manipuliuoti. Pieno, mėsos produktų reklamose mes nuolat matome besišypsančius, šokančius gyvulius – karvutes, paršelius. Tokie įvaizdžiai mus patikina, jog gyvūnai yra patenkinti ir laimingi. Vaikino teigimu, esame apgaudinėjami korporacijų net ir pirkdami produktus, kurie teigia, jog mėsa ar kiti gyvuliniai produktai buvo pagaminti iš gyvūnų, augintų geromis sąlygomis, pavyzdžiui laisvai laikomų vištų (angl. free range).
Paukštynas

„Teigiama, jog paukštynai yra labai pažengę, sukuriama gerovė vištoms. O tikrovė tokia: joms nukapojami snapai, nagai, kad vištos ten laisvos būdamos nesipeštų su savo giminaitėmis, – kalbėjo Ž. Šitkauskas. – Vievio paukštyne vienu metu būna apie 40 – 50 tūkst. vištų. Tokie kiekiai leidžia greitai plisti epidemijoms, apie kurias žiniasklaida dažniausiai neparašo. Normalu, jog kartais tenka ir 20 tūkst. vištų per dieną paskersti, nes jų mėsa tiesiog nebėra tinkama vartoti.“ 

Vaizdai, matomi šioje ištraukoje iš „Samsara“ dokumentinio filmo, maisto pramonėje yra įprasti. Šiame klipe taip pat atkreipiamas dėmesys į besaikį visuomenės vartojimą.

„Triušiuko fenomenas“: jauniklius saugome, suaugusius - valgome

Vaikinas pasiteiravo publikos, kaip ši sureaguotų, jeigu jis į salę įneštų didelę lėkštę braškių ir imtų jas pjaustyti. „Tikriausiai dauguma norėtumėte prieiti ir paragauti. O kaip sureaguotumėte, jeigu įneščiau gyvą paršiuką, ar kam nors kiltų mintys apie maistą? O jeigu pradėčiau jį čia pjauti, skersti, ar nuo to daug kam sukiltų apetitas?“ – retoriškai klausė veganas. 

„Kankinami gyvūnai mums kelia emocijas, mums skauda...Visi gyvūnai turi jausmus, tokius kaip baimė, laimė, malonumas ir skausmas,“ – kalbėjo Ž. Šitkauskas. Jis paminėjo „triušiuko fenomeną“: žmonėms gyvūnų jaunikliai yra labai mieli, mums norisi juos saugoti ir globoti, bet kažkodėl valgyti suaugusius gyvūnus galime be problemų. Žmonės yra nuolat skatinami nematyti ryšio tarp gyvo gyvūno ir mėsos.
Citata
Gyvulininkystės pramonė išmeta daugiau anglies dvideginio, daugiau metano negu visos transporto rūšys kartu sudėjus.

„Esame perrašę daugybę tradicijų – panaikinome vergovę, suteikėme balsavimo teisę moterims ir panašiai. Kas anksčiau daugelį amžių buvo priimtina, dabar yra amoralu...Jeigu vis tik kasdien šiuos dalykus (apie žiaurumus ir gyvūnų teisių pažeidimus, – red. past.) kartotume, tai pataptų mūsų kultūros dalimi, jog mėsą valgyti yra blogai,“ – problemos sprendimą siūlė vaikinas. 

Ž. Šitkauskas skatino neužmiršti ir maisto pramonės įtakos klimato kaitai: „Gyvulininkystės pramonė išmeta daugiau anglies dvideginio, daugiau metano negu visos transporto rūšys kartu sudėjus. Europoje ypač akcentuojamas aplinkai draugiškas transportas, nors palyginus gyvulininkystė teršia žymiai daugiau.“  Tad tapę veganais ne tik prisidėtume prie gyvūnų kančių sumažinimo, bet ir smarkiai sumažintume savo pačių ekologinį pėdsaką. 


Vitaminas B12 gaunamas iš dantų pastos

Gydytoja-homeopatė Aiva Vaivarienė iš „Natūralaus gydymo centro“ pradėjo praktikuoti veganizmą, kai būti veganais nusprendė jos tuo metu 10 ir 13 metų vaikai. Pasak jos, net ir gydytojų požiūris į veganus yra gana neigiamas: „Veganams sako, jog jų ligos nuo to, kad nevalgo mėsos, ir pasiunčia namo.“ 

Būti veganu yra nelengvas kelias. Pasak A. Vaivarienės, patapti „šlamšto valgytojais“ yra nesunku, o tam kad nesusigadintum sveikatos ir maitintumeisi pilnaverčiu, sveiku maistu, reikia daug žinių, išmonės ir kantrybės.

Specialistė išsklaidė keletą su veganų dieta susijusių mitų. Visuomenėje paplitusi nuomonė, jog baltymų galima gauti tik iš mėsos, tačiau, pasak gydytojos, ankštinės kultūros, taip pat grūdai, riešutai yra patys geriausi baltymų šaltiniai. 

„Sudėtingiau yra su vitaminu B12, kuris svarbus kraujo gamyboje. Teoriškai ši medžiaga gaunama tik vartojant gyvulinės kilmės produktus. B12 taip pat turėtų gaminti ir mūsų žarnyno mikroflora, bet dėl antibiotikų vartojimo, netinkamos mitybos dažnas mūsų krašto gyventojas – nesvarbu veganas ar ne – jaučia šio vitamino trūkumą. Jeigu B12 nesigamina organizme natūraliai, veganams reikia vartoti preparatus,“ – kalbėjo gydytoja A. Vaivarienė. 

Kiti susirinkę veganai sakė, jog Lietuvoje galima nusipirkti netgi dantų pastos, kurios sudėtyje yra vitamino B12. Tai būtų vienas iš nesudėtingų būdų gauti šios organizmui būtinos medžiagos. 

Aguonų pienas – puikus kalcio ir magnio šaltinis

Mažakraujystę gali sukelti kito kraujo gamybai būtino elemento, geležies, trūkumas, tačiau, pasak specialistės, 99 procentai sergančiųjų yra visavalgiai. Geležies trūkumas atsiranda ne dėl mėsos, o pirmiausia dėl daržovių stokos dietoje. Šios medžiagos taip pat galime gauti valgydami riešutus ir įvairias sėklas, pavyzdžiui moliūgų. 

Kitas dažnai girdimas mitas, jog veganams, kurie nevalgo ne tik mėsos, bet ir pieno produktų, ypač trūksta kalcio. Gydytojos teigimu, žmogaus organizmas nepasisavina kalcio iš karvės pieno. Žymiai naudingesni yra įvairių sėklų pienai. „Sezamų piene yra 10 kartų daugiau kalcio nei varškėje. Aguonų piene gausu kalcio ir magnio. Nebūtina laukti Kalėdų, kad gertumėte aguonų pieną. Tik aguonas pirkite parduotuvėje, nenaudokite močiučių aguonų, kur su opiatais,“ – linksmai perspėjo A. Vaivarienė. Taip pat, pasak homeopatės, net 100 gramų žalių kopūstų turi daugiau kalcio, nei toks pats kiekis varškės.
Citata
Žmonės manęs klausia, kodėl aš esu veganas, o aš stebiuosi ir klausiu, o kodėl tu nesi?

Paklausta, ar vaikai gali būti veganais, gydytoja atsakė, jog taip, bet tik jeigu tėvai irgi yra veganai. A. Vaivarienė priminė, jog veganizmo pagrindas nėra susijęs su sveikata. Pasak jos, subalansuota veganiška dieta yra labai sveika, tačiau jeigu vadinsimės veganais, o pusryčiams valgysime bandeles, pietums makaronus, o vakarienei sausainius, tai sveiki tikrai nebūsime. 

Gydytojos manymu, pasiryžusiems tapti veganais yra sudėtingiausia užtikrinti maisto įvairovę, reikia padirbėti ieškant naujų receptų, kitokių produktų parduotuvėse. Ji sakė, jog anksčiau buvo sudėtingiau išeiti į miestą pabūti su šeima ir draugais, bet dabar atsiranda vis daugiau vietų, kur galima skaniai vegetariškai ir veganiškai pavalgyti. 

Daugiau informacijos – svetainėje „Ką valgo veganai“

Renginio pabaigoje buvo parodytas filmas „Making the Connection“ (angl. „Atrask ryšį“), kurį galite pažiūrėti žemiau (trukmė apie 32 minutes). Iš šio filmo, po visko ką išgirdau ir pamačiau vakaro metu, man labiausiai užstrigo paskutinė citata: „Žmonės manęs klausia, kodėl aš esu veganas, o aš stebiuosi ir klausiu, o kodėl tu nesi?“ Manau, jog daugelis dalyvių, didžioji dauguma kurių buvo ne veganai, pasibaigus renginiui irgi kėlė sau tokį klausimą.

Renginyje buvo galima paskanauti ir veganiškų patiekalų: lęšių apkepo, pupelių užtepo ir namų gamybos žemės riešutų sviesto. Taip pat vyko akcijos „Paklausk manęs, kodėl esu veganas“ dalyvių nuotraukų peržiūra, nuotraukas galite pamatyti čia.

Daugiau informacijos apie tai, kaip tapti veganu, ką valgo veganai, kur galima veganiškai pavalgyti visoje Lietuvoje ieškokite „Ką valgo veganai“ svetainėje

Pasaulinė veganų diena kitą savaitę bus minima ir Vilniuje. Daugiau informacijos čia.