Yra sudaryti maitinimo darželiuose pavyzdžiai
O ką valgo vaikai, lankantys valstybinius darželius? Visuomenės sveikatos centrai pabrėžia, kad du kartus per savaitę privaloma vaikams pasiūlyti mėsos, paukštienos ir žuvies patiekalų, antraip – jų mityba bus nesubalansuota ir pateikia pavydžius, kokie pagrindiniai patiekalų deriniai galėtų būti tiekiami darželiuose. Visą sąrašą galima rasti čia.
Ką daryti, kai vaiką nuo mėsos purto?
Anot jos, darželio valgiaraštyje du kartus per savaitę yra įrašytas mėsos arba žuvies patiekalas, tačiau, tėvelių prašymu, ir dėl paties darželio filosofijos tie patiekalai negaminami, pakeičiami kitais.
„Darželyje yra du vaikai, kurie iš prigimties patys pasirinko nevalgyti mėsos, nors tėvai nėra vegetarai, todėl tėvų paskutinė viltis - mūsų darželis, kad vaikas bent kažką pavalgytų. Juk neversi vaiko valgyti mėsos vien todėl, kad ji, atseit, nepakeičiama, kai jis net žiaugčioja nuo jos“, - pastebi E. Liorentienė.
Dalis tėvų sau to neišgali leisti
„Tikėtis, kad priims įstatymus, leidžiančius įteisinti vegetarinę mitybą ugdymo įstaigose, būtų naivu. Tai juk kosminiai pinigai, visa visuomenės nuomonė turi būti nukreipiama į būtinybę valgyti mėsą, o ne suteikiama galimybė jos atsisakyti...“, - apgailestauja pašnekovė.
Galėtų netrukdyti, o padėti
Specialistai teigia, kad žmogui užtenka mėsos valgyti keletą kartų per savaitę. E. Liorentienė retoriškai klausia – kodėl tos dvi dienos negalėtų būti savaitgalis?
„Juk kas nevalgo mėsos, jos ir taip nevalgys - nei darželyje, nei namie, o visi kiti gali pavalgyti savaitgaliais, galų gale vakarais, todėl užsispyrimas netvirtinti vegetarinio valgiaraščio yra nelogiškas. Specialistai patys prieštarauja savo teiginiams. Bando vaidinti prievaizdo rolę, tačiau kas gali nurodyti, ką aš turiu valgyti, ar ką mano vaikas turi valgyti? Tai absurdas“, - savo nuomonę išsakė pašnekovė.
Ji išsako viltį, kad valstybė užuot draudusi vegetarinę mitybą darželiuose, galėtų skirti lėšų ir nuodugniai ištirti grupę vegetarų ir ne vegetarų vaikų bei suaugusiųjų, padaryti tyrimus, palyginimus. Ir tik tuomet darytų išvadas.„Tegu įrodo, kad vegetarai nesveiki. Tegu įrodo, kad aš ir mano vaikas esame nesveiki. Arba tegu susitaiko su žmogaus galimybe pasirinkti“, - kalbėjo vegetarinio darželio Kaune vadovė..
Dėl mitybos darželyje kreiptasi į teismą
„Aš prisiimu atsakomybę ugdyti ir rūpintis ne tik keturiais savo vaikais, bet ir kitų šeimų vaikais. Dar neatidariusi darželio, pradėjau spręsti klausimą, kaip yra su vegetarine mityba Lietuvoje. Esmė tokia: teisės aktuose, pagal kuriuos valgiaraštis turi būti suderintas su visuomenės sveikatos centrais, nėra parašyta, kad vegetarinė mityba negalima, nėra parašyta, kad mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai būtini vaikams. Teisės aktuose yra parašyta, kad karštas patiekalas turi būti iš daug baltymų turinčių medžiagų ir skliausteliuose išvardytos produktų grupės, kuriuose jų yra“, - pastebi J. Varneckienė.
„Vilniaus visuomenės centras mums nesuderina valgiaraščio, mes nešėme jį derinti tris kartus. Mums buvo pasakyta, kad nederina, nes jame nėra mėsos, paukštienos, vien dėl to, kad jis yra vegetarinis. Niekas mums nepateikė skaičiavimų, pagrindimų, kad toks patiekalas neatitinka tokių maistinių verčių, kitas – kito, tą dieną trūksta tiek ir tiek geležies, o kitą – dar kažko. Po trijų nederinimų mes pradėjome eiti teisiniu keliu – per administracinį teismą bandome išsiaiškinti galimybes turėti galimybę vegetariškai maitintis ugdymo įstaigose“, - aiškino J. Varneckienė.
Svarbu, ne ar yra mėsos, ar ne - o ar mityba subalansuota
„Jei bent vieną dieną per savaitę yra įtraukta mėsa ir žuvis, visuomenės sveikatos specialistai ir aukštesnių instancijų darbuotojai galvoja, kad tada vaikas gauna visas reikiamas medžiagas. Manau, kad žmogus gaus reikiamas medžiagas tada, kai maitinsis subalansuotai. Jeigu tu vieną dieną valgysi mėsą, o kitas - vien tik bandeles su sviestu ir sūriu, garantuoju, kad reikiamų medžiagų negausi. Tiek vegetarinė mityba, tiek mityba su mėsa bus tik tada tinkama ir užtikrins visų reikiamų medžiagų gavimą, tiek besivystančiam vaikui, tiek ir augančiam, tiek ir suaugusiam žmogui, kai bus subalansuota“, - samprotavo pašnekovė. Ji pabrėžė, kad darželį „Šviesos slėnis“ lanko ne tik vaikai, kurių šeimos maitinasi vegetariškai, bet ir mėsą vartojančių šeimų atžalos.
Nežino, kaip reikėtų vertinti
„Vilniaus visuomenės sveikatos centrui buvo pateikta derinti keletas vegetariškų valgiaraščių. Juose karštam pietų maitinimui dažniausiai siūlomi patiekalai, pagaminti tik iš daržovių ir ankštinių augalų bei pagardinti sūriu. Atsisakoma daug baltymų turinčios mėsos, paukštienos, kiaušinių, kartais – žuvies. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu nėra parengtų metodikų, rekomendacijų, standartų ar aprašų, skirtų vegetariško vaikų maitinimo organizavimui, todėl neaišku, kaip įvertinti, ar vegetariškame vaikų maitinimo valgiaraštyje užtikrinamas pilnaverčių baltymų, nepakeičiamųjų aminorūgščių, nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų B12, A, D, geležies, cinko ir kitų svarbių ir būtinų besivystančiam vaiko organizmui medžiagų poreikis. Sudaryti vaikų fiziologinius poreikius atitinkančio vegetariško vaikų maitinimo valgiaraščio nėra pasiruošę ir ūkio subjektai, teikiantys vaikų maitinimo valgiaraščius derinimui“, - pateiktame atsakyme raštu dėsto specialistė.
Anot jos, dažniausiai vegetariški valgiaraščiai rengiami atsižvelgiant į tėvų prašymus, kurie pagrįsti tėvų išskirtine teise auklėti savo vaikus pagal savo moralės nuostatas bei vidinį įsitikinimą. Visgi Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai remiasi moksline informacija ir galiojančiais teisės aktais ir išsako nuomonę, kad vegetariškas maitinimas nepatenkina vaikų fiziologinių poreikių.
Prašo daug baltymų turinčių produktų
Paklausta, kuo remiantis yra tvirtinamas tinkamas vaikų maitinimo valgiaraštis, E. Gliaudytė teigė, kad remiamasi keliais šaltiniais - sveikos mitybos rekomendacijomis, kurias tvirtina Sveikatos ministerija bei moksliniais straipsniais, prieinamais Lietuvoje leidžiamuose mokslo leidiniuose: „Sveikatos mokslai“, „Medicina“, „Visuomenės sveikata“, „PSO leidiniai“, kiti straipsniai.
Įdomu tai, kad viena priežasčių, kodėl nėra tvirtinami vegetariški valgiaraščiai yra nurodomas toks punktas: „karštas pietų patiekalas turi būti iš daug baltymų turinčių produktų (mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai, pienas ir pieno produktai) ir angliavandenių turinčių produktų. Su karštu patiekalu turi būti patiekiamos daržovės, vaisiai arba jų salotos“. Tai lyg ir reikštų, kad pakaktų patiekalo, kuris turėtų daug baltymų ir nebūtinai gaunamų vien iš mėsiškų produktų, tačiau panašu, kad reikalaujama būtent mėsos.
Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Bukmanaitė patikino, kad jos žiniomis, Kaune nei ekologiškų, nei vegetariškų darželių nėra. Ji teigė informacijos apie tokio darželio idėjos įgyvendinimą neturinti ir padarė išvadą, kad kauniečiai neturi poreikio tokiems darželiams.