Čia pat siūloma nuo įvairiausių kruopų, riešutų ir vaisių iki dilgėlių, garšvų ir kitų lauko žalumynų. Norintiems pasitikrinti skonio receptorius siūlomi sveikuoliški žalumynų ir vaisių kokteiliai, įvairūs skanėstai bei cukinijų makaronai. Su tokiu vasarišku vaizdeliu vilniečius pasitinka antrą kartą Lietuvoje rengiamas žaliavalgių festivalis „Raw festLT“.
Kaip GRYNAS.lt pasakojo festivalio koordinatorė Inga Barkauskaitė, tokiu renginiu siekiama žmones paskatinti sveikai maitintis bei sveikai gyventi.
„Propaguojame sveiką gyvenseną, dėl to renginyje akcentuojame ne tik mitybą, bet ir sveiką gyvenimo būdą – atliekame jogos pratimus, taip taip bus pasirodymas šokių, kurie leidžia žmogui atsipalaiduoti, pajusti gyvenimo pilnatvę. Demonstruojame žmonėms kokteilių gamybą, maisto gaminimą – orientuojamės į žalią maistą, kuris mums teikia daugiau energijos, neapsunkina mūsų organizmo“, - sakė I. Barkauskaitė. Anot jos, festivalyje žmonės taip pat gali susipažinti su gamtinės žemdirbystės produktais – laukiniais augalais, įvairiais ūkininkų produktais.
Žmonės kviečiami pasiklausyti paskaitų, įvairių patarimų, kuriais dalijasi žaliavalgystę propaguojantys renginio svečiai – Viktoras Toliautas, Gražina Gum, Olga Dzindzaleta.
„Žiūrint į tai, kiek žmonių apsilanko žaliavalgių restoranuose, kiek žmonės ima domėtis tokia mityba, kiek lanko kursus ir apskritai apsilanko festivalyje, matome, kad tokių žmonių ratas labai plečiasi. Žaliavalgių suskaičiuoti nelabai įmanoma, nes kiekvienas renkasi mitybą pritaikydamas prie savęs. Kai kurie 50 proc. tampa žaliavalgiais, kai kurie 80 proc., nors yra pakankamai nemažai ir tokių, kurie yra 100 proc. žaliavalgiai, - sakė mergina, prisipažinusi pati esanti vien žaliavalgė. Tokią mitybą ji pasakojo propaguojanti jau pusantrų metų.
Žaliavalgystė turi ateiti ne prievarta, o natūraliai
Šiemet renginio organizatorių teigimu, festivalis buvo perkeltas į gryną orą tam, kad galėtų pasiekti daugiau žmonių ir geriau atskleistų visą idėją – žmogaus organišką įsiliejimą į gamtą. Taip pat norėta ne tik prekiauti žaliavalgišku maistu, bet ir užsiimti švietėjiška veikla – žmonėms daugiau papasakoti apie tokios mitybos esmę.
„Orientavomės į tai, kad žmonės galėtų visą šią gražią dieną praleisti su vaikais. Jiems parengėme ir jogos pratimus, ir maisto tėveliams. Kad jie galėtų ir vaikus supažindinti su žaliu maistu“, - sakė I. Barkauskaitė.
Norintiems išbandyti žalią mitybą, mergina patarė nesiimti drastiškų veiksmų, įsiklausyti į savo organizmą ir suprasti, ko jam labiausiai reikia. „Galima pradėti viską daryti palaipsniui, pavyzdžiui, įvedant žaliavalgišką kokteilį pusryčiams, ar salotas pietums. Nereikia savo organizmo alinti ir stengtis tapti žaliavalgiu tik dėl to, kad norima taip vadintis. Tai turi ateiti su laiku ir tapti tavo gyvenimo dalimi“, - sakė renginio koordinatorė.
Nors šeštadienį orų prognozė žadėjo karščius su perkūnija ir lietumi, renginio dalyvių oras iš pradžių labai neskriaudė. Saulė kepino beveik visą laiką, todėl žmonės galėjo linksmai šurmuliuoti festivalio įvykių sūkuryje. Renginyje apsilankė įvairiaus amžiaus žmonių – ypač netrūko jaunų šeimų su mažais vaikais, taip pat į renginį vilniečiai be baimės atsivedė ir savo keturkojus draugus.
Gatvės praeivių nuomonės žaliavalgystės tema išsiskyrė
„Nesu šalininkas viso šito judėjimo, žmona mane atsitempė, todėl bandau pašaliečio akimis pažiūrėti, kaip čia žmonės moderniai „kreizėja“. Argumentacija paprasta – laikau tai vienu iš tiesiog madingų judėjimų, kuris niekuo nėra paremtas. Socialiniai išradėjai sugalvojo, o kadangi yra žmonių grupė, kuriai visada kažko trūksta, jie tiesiog ir seka – jogą, kurią matome, visus žalius valgius, visa tai yra marketinginiai dalykai. Kadangi turi rinką ir rado savo pirkėją. Mano tokia nuomonė – man šiuo metu šitos prekės nereikia, nes aš turiu atitinkamą pinigų skaičių ir žinau, kam jį išleisti. Vėliau, kai aš turėsiu tų pinigų perteklių, galbūt aš pagalvosiu, kad ir man reikia“, - savo nuomonę išdėstė į festivalį su žmona atkeliavęs Virginijus.
Vyras teigė manantis, kad būti žaliavalgiu yra prabanga. Ne tiek finansine prasme, tiek laiko. Juk ir tą patį žaliavalgišką kokteilį reikia iš ryto susiplakti, o vyras sakė tam tiesiog neturintis laiko – skubantis į darbą, todėl suvalgantis kažką greito, kas yra po ranka.
„Mano žmona ir dukra pamišusios dėl šito (judėjimo – red. past.) kokius penktus metus, tai aš jau prisiragavęs visko pakankamai, bet vat, kaip tik vakar savo sklype pienes nupjoviau visas, o čia žiūriu žmonės pienes parduoda ir jas perka! Galėjau čia atnešti, jei būčiau žinojęs. Bet jų skonis toks nepakenčiamas“, - juokėsi pašnekovas.
Virginijus prisipažino pats dirbantis prekyboje, todėl į visas prekes žiūrintis kritiškai. Kritikos jis negailėjo ir festivalyje rodomiems jogoms pratimams, sakydamas, kad turi abejonių, ar tai mūsų kultūrai tinkamas užsiėmimas: „ Tai ne mūsų kultūros dalykas. Mūsų kultūroje žmonės dirbo su kastuvais, dalgiais, jiems nereikėjo jokios jogos. Tai labiau pasiturinčių miestiečių laisvalaikio užėmimo forma, nors realiai jie galėtų lygiai tuos pačius pratimus padaryti savo sode. Bet jie daro juos parkelyje“.
Festivalyje sutikta dviejų vaikų mama Rūta priešingai išsakytai Virginijaus nuomonei teigė prijaučianti žaliavalgystės idėjoms, tačiau dar nesiryžusi jų išbandyti praktikoje.
„Prijaučiame žaliavalgiams ir tikriausiai gal jais tapsime, jeigu pavyks“, - neslėpė moteris. Pagrindinis jos argumentas, kodėl tai pabandyti verta, - rūpestis dėl sveikatos. „Pirmiausia mąstai apie vaikų sveikatą, paskui mąstai apie tai, kad norisi būti energingai, gražiai, ilgiau jaunai. Mane žaliavalgystėje labai žavi tai, kad jie turi daugiau energijos, jiems reikia mažiau miegoti ir daugiau darbų galima nuveikti“, - sakė Rūta.
Pašnekovė pasidalino ir nuogąstavimais, ar vaikams pavyks įpiršti žaliavalgių taip mėgiamas žoles ir žalumynus. „Labiausiai gąsdina mintys dėl vaikų, kad jie tų žolių neprivalgys, kad vis prašys kažko dar ir nepasisotins. Bet aš ir nesitikiu, kad labai greitai bus galima pervesti prie to“, - savo mintimis apie žaliavalgystę dalijosi Rūta.
Anot pašnekovės, neramina mintys ir dėl Lietuvoje esančios nedidelės žaliavalgių produktų pasiūlos bei didelių jų kainų. „Ekologiškų atvežtinių produktų kainos neįkandamos, tikrai labai brangu“, - sakė dviejų vaikų mama Rūta.