Minios turistų ir austriška tvarka
Nesu labai didelė zoologijos sodų gerbėja, nes visada maniau ir manysiu, kad gyvūnams geriausia vieta – laukinė gamta. Tačiau, kalbant atvirai, gyvenime esu lankiusis tik Kauno zoologijos sode, todėl norėjosi su kažkuo palyginti tą ne pačią maloniausią vaikystės patirtį. Taigi atvėriau piniginę ir išleidusi 15 eurų (apie 52 litus) pasiruošiau susitikimui su drambliais, pandomis, leopardais, pingvinais ir daugeliu kitų gyvūnų rūšių.
Nors eilė didelė, ji tirpsta greitai, todėl ilgai nesugaišę, galų gale patenkame vidun. Sodas didžiulis, suskirstytas į atskirus sektorius pagal gyvūnų rūšis, todėl jį visą apeiti gali užtrukti pusdienį ar net ir ilgiau. Smagu tai, kad parke daug suolelių, kur pasisuksi visur išdėliotos šiukšliadėžės – žodžiu, austriška tvarka. Pastebėjau, kad atvykę lankytojai ne tik skuba apžiūrėti sodo gyvūnus, bet į sodą atvyksta pabendrauti su vaikais, atsineša užkandžių – ilsisi, ramiai šnekučiuojasi.
Galima stebėti gyvūnų maitinimą
Daugiausiai smalsuolių mano apsilankymo metu pritraukė gražiai pozuojantys pingvinai, raudonoji panda, Didžioji panda, liūtai. Prie kai kurių žvėrelių buvo sunku prisigrūsti, tačiau laukti buvo verta. Pavyzdžiui, liūtai ilgą laiką snaudė ant virš žemės susukto guolio, todėl jiems prabudus, žmonės iškart pasuko link jų narvų. Tiesa, narvais jų gyvenamų teritorijų nelabai pavadinsi, nes jie labai dideli, o viduje sukurta aplinka, labai artima laukinei gamtai. Taigi, tu būdamas sode gali stebėti gyvūnų gyvenimą, bet tik iš tolo - gyvūnai patys nusprendžia, ar nori būti stebimi, ar ne, nes jiems yra daug erdvės pasislėpti.
Į akis krito ir kitas įdomus dalykas – prie kasų dalijamos knygelės su aiškiu planu, kaip yra suskirstyta teritorija, taip pat parašyti dienos laikai, kada kuris gyvūnas yra šeriamas, taigi lankytojai gali stebėti gyvūnų pusryčių ar pietų metą. Man teko stebėti užkandžiaujančią Didžiąją pandą, iš tiesų įspūdingas reginys, kai toks pūkuotas mielas gyvūnas didžiuliais kąsniais šveičia bambuką. Apetitu pandos tikrai nesiskundžia.
Nors lietuviškais mąstais 15 eurų nėra tokia jau maža suma, apsilankymas buvo vertas šių pinigų. Pamačiau tokių gyvūnų, kurių jokiais būdais neturėčiau galimybės išvysti gyvai, o tai atlieka švietėjišką funkciją bei tenkina žmogiškąjį smalsumą. Tiesa, buvo vienas dalykas, kuris man šiame zoologijos sode nepatiko. Sodo teritorijoje yra erdvių, kuriose reikalaujama tylos ir susikaupimo – pavyzdžiui, viename tamsoje įrengtame kambaryje skraido šikšnosparniai. Lankytojai pro šią erdvę gali praeiti visiškoje tamsoje ir pajusti šalia plevenančius nakties sutvėrimus. Fotografuoti viduje neleidžiama, tačiau dalis turistų ne tik, kad fotografavo, bet dar ir naudojo blykstes, kas šikšnosparniams itin kenkia. Peršasi išvada, kad gyvūnus stebėti dauguma norime iš tiek arti, kiek galime, tačiau ne visada esame pasiruošę gerbti gyvūno poreikį tylai ir vienatvei.
Grįžusi iš Austrijos nusprendžiau pakalbinti Vienos zoologijos sodo atstovus, nes labai magėjo sužinoti jų nuomonę, kur slypi šio zoologijos sodo ilgaamžiškumo paslaptis. Į mano klausimus sutiko atsakyti sodo direktorės asistentė, kuratorė atsakinga už gyvūnų išsaugojimą ir tyrimus Regina Pfistermüller.
- Vienos zoologijos sodas gyvuoja jau daugiau kaip 200 metų. Kokia yra jo sėkmės formulė?
- Per savo gyvavimo istoriją Vienos zoologijos sodas patyrė ir pakilimų ir nuosmukių – keletą kartų sodui buvo iškilusi ir uždarymo grėsmė, paskutinį sykį – aštuntajame dešimtmetyje. Aš sakyčiau, kad sodo sėkmės paslaptis - gebėjimas suderinti sodo istorinę aplinką su moderniais pasikeitimais, išlaikant aukščiausio lygio standartus tiek prižiūrint gyvūnus, tiek pasirenkant profesionalius darbuotojus. Svarbus ir politinis bei finansinis palaikymas. Mums svarbu atlikti šviečiamąją funkciją sodo lankytojams, atlikti tyrimus ir dalyvauti gyvūnų išsaugojimo projektuose, taip pat įkvėpti žmones prisidėti prie mūsų aplinkos saugojimo.
- Kiek iš viso skirtingų gyvūnų rūšių gyvena zoologijos sode? Kuriuos iš jų įvardytumėte kaip vertingiausius ir patraukliausius sodo lankytojams?
Tokie gyvūnai nėra parduodami, jie gali būti tik išnuomojami arba keičiami į kitus gyvūnus, vykdant mainus tarp zoologijos sodų, kurie priklauso tarptautinėms organizacijoms, pavyzdžiui, EAZA (Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacija). Bet kokių mainų atveju turi būti garantuojama, kad gyvūnas bus išlaikomas taikant aukščiausios jo gyvenimo sąlygų užtikrinimo standartus.
Jeigu kalbėtume apie lankytojams patraukliausius gyvūnus, atsakyti būtų lengviau, nes 2012 m. vykdėme apklausą, klausdami žmonių, kurie gyvūnai jiems arčiausiai širdies. Balsavimų metu buvo išrinktas lankytojų mėgstamiausių gyvūnų dešimtukas:
1. Surikatos (15,8 proc.)
2. Raudonoji panda (11 proc.)
3. Sibiro tigrai (10,2 proc.)
4. Didžioji panda (7,7 proc.)
5. Dramblys (6 proc.)
6. Pietų Amerikos jūrų liūtai (4,9 proc.)
7. Pingvinai (4,8 proc.)
8. Vilkas (4 proc.)
9. Didžioji skruzdėda (3,8 proc.)
10. Lemūrai (3,6 proc.)
- Kokie yra pagrindiniai Vienos zoologijos sodo finansiniai šaltiniai – gaunate valstybės paramą ar pinigų surenkate tik iš parduotų bilietų lankytojams?
- Mūsų pagrindiniai „rėmėjai“ yra lankytojai, kasmet už parduotus bilietus gauname apie 2,2 mln. eurų (7,59 mln. Lt) pajamų. Už šias lėšas ir privačių rėmėjų paramą galime padengti apie 90 proc. sodo išlaidų. Likusi dalis apie 10 proc. yra skiriama iš valstybės biudžeto, kasmet ši dotacija sudaro apie 1,5 mln. eurų (5,2 mln. Lt). Visas Vienos zoologijos sodas yra Austrijos nuosavybė, o per pastaruosius 20 metų daugiau kaip 80 mln. eurų (276 mln. Lt) buvo skirta iš vyriausybės fondų tam, kad būtų galima įsirengti daugumą gyvūnų gyvenamų teritorijų.
- Kiek kainuoja gyvūnų išlaikymas per metus? Kurie gyvūnai „brangiausi“?
- Gyvūnų maistas kasmet atsieina apie 700 tūkst. eurų (2,4 mln. Lt), dar apie 600 tūkst. eurų (2,1 mln. Lt) skiriama ekspozicijų parengimui ir išlaikymui. Elektros ir vandens sąnaudos kasmet kainuoja apie 1 mln. eurų (3,45 mln. Lt). Ir žinoma, didžiausią išlaidų dalį sudaro darbuotojų išlaikymas – apie 9 mln. eurų (apie 31 ml. Lt). „Brangiausi“ gyvūnai yra tie, kuriems reikia intensyvios priežiūros – didelių vandens ir elektros sąnaudų, tarkime, akvariumo gyventojams.
- Lietuvoje mes taip pat turime zoologijos sodą, tačiau jis susiduria su nemažomis finansinėmis bėdomis. Ką jūs patartumėte tokioms šalims kaip Lietuva – ar visada verta kovoti dėl nuosavo zoologijos sodo ar kartais yra geriau šią teisę perleisti kitoms šalims, kurios turi pakankamai finansinių ir vadybinių resursų gerai valdyti zoologijos sodo veiklą?
- Bendrai kalbant, visos šalys, nepriklausomai nuo jų dydžio, turi teisę turėti savo zoologijos sodą, jeigu tik jis sulaukia pakankamai visuomenės paramos. Ar visada verta jį turėti? Tai klausimas, kurį uždavus skirtingiems žmonėms, sulauktumėte skirtingų atsakymų – gyvūnų išsaugojimo specialistui – verta, nes ir maži zoologijos sodai gali dalyvauti gyvūnų išsaugojimo ir veisimo programose. Jeigu klausimą užduotumėte zoologijos sodų lankytojams, jiems – tai galimybė pažinti gyvūnus iš arti. Tačiau ekonomistui galbūt ir neverta, nes kiti verslai galimai generuoja kur kas didesnes pajamas.
- Visuomenėje visada yra dvi nuomonių pusės. Vieni pritaria zoologijos sodų veiklai, kiti aktyviai pasisako prieš. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Kosta Rika jau paskelbė norinti uždaryti visus šalies zoologijos sodus ir gyvūnus paleisti į laisvę. Kurią pusę jūs palaikote šioje diskusijoje – ar nemanote, kad XXI amžiuje per žiauru gyvūnus laikyti nelaisvėje vien dėl edukacinių tikslų?
Skaičiuojama, kad kasmet pasaulio zoologijos sodus aplanko per 700 mln. lankytojų. Įsivaizduojate, koks tai skaičius – žmonės moka pinigus tikrai ne dėl to, kas kažkas juos verstų tai daryti. Visi turime pasirinkimą stebėti gyvūnų gyvenimą per dokumentinius filmus, televiziją, bet žmonės vis tiek ateina į zoologijos sodus. Tai rodo, kad žmonėms reikia gyvų susitikimų su gyvūnais pojūčių. Tai ypač svarbu mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms, šeimoms su vaikais,miestų gyventojams, kuriems gyvūnų pažinimas zoologijos sode yra vienintelė galimybė prie gamtos prisiliesti iš arčiau.
Neformalus pažindinimas su gamtos pasauliu zoologijos soduose vyksta nuolat. Lankytojai gali patirti visai kitokius pojūčius iš arti stebėdami gyvūnus nei juos matydami dokumentiniuose filmuose. Zoologijos sodai geba sukurti emocinį ryšį tarp gyvūno ir žmogaus. Tokie jausmai yra pirmasis žingsnis toliau domėtis gyvūnu ir galbūt norėti jį išsaugoti.
Jeigu gyvūnai zoologijos soduose laikomi jiems užtikrinant geras gyvenimo sąlygas, tai nėra žiauru. Zoologijos sodų biologai, veterinarai ir kiti specialistai deda visas pastangas tinkamai rūpindamiesi gyvūnais, užtikrindami jiems sąlygas tiek gerai fizinei, tiek ir psichinei sveikatai.
Žmonės linkę pamiršti, kad laukinė gamta yra žiauri. Didelė dalis jauniklių gamtoje žūsta per pirmuosius savo gyvenimo metus – jie tampa kitų gyvūnų maistu. Nė vienas gyvūnas nėra visiškai „laisvas“ net ir laukinėje gamtoje, nes nuolat kovoja dėl išlikimo, susiduria su priešais, vidine konkurencija tarp rūšių ir konkuravimu su kitais gyvūnais dėl maisto. Laisvėje jiems nuolat tenka kovoti su parazitais, įvairiomis ligomis ir … žmonėmis, kurie zoologijos soduose žvėrims yra draugai, o laisvėje tampa didžiausiais priešais. Zoologijos sodai nori emociškai paveikti žmones, kad jie matydami soduose gyvenančius gyvūnus, išmoktų branginti jų atstovus laukinėje gamtoje.
- Ačiū Jums už pokalbį.