Kokias uogas pasirinkti?
Manau, jog viena skaniausių „žalių" uogienė yra aviečių, žemuogių (braškių), raudonųjų ir juodųjų serbentų, sausmedžio vaisių, vaivorų, mėlynių ir šaltalankių. Daugelis mano draugių drąsiai eksperimentuoja, maišydamos uogų skonius. Pats žymiausias mišinys – braškės arba avietės ir sausmedžio vaisiai. Tačiau galimi ir tokie deriniai: aviečių su šaltalankiu arba putino uogomis, su agrastais, serbentais ir mėlynėmis. Avietės sušvelnins gamtinį šitų uogų kartumą, o mainais gaus begalę vitaminų.
Kai kuriuose Lietuvos rajonuose populiarios šviežios uogienės iš spanguolių ir bruknių. Į šitas uogas galima apskritai nedėti cukraus, nes jose daug benzoino rūgšties, kuri yra geras konservantas. Jas tiesiog užpila atšaldytu verdančiu vandeniu (santykis 0,5 litro – 1 kilogramui uogų). Į vandenį galima įberti šiek tiek cinamono, gvazdikėlių.
Kaip apskaičiuoti cukraus kiekį?
Tradiciškai uogų ir cukraus santykis 1:1–1,5. Tačiau ne visada būtent taip išeina: cukraus kiekis tiesiogiai priklauso nuo uogų rūšies, nuo jų saldumo, gamtinių standiklių ir konservuojančių savybių, pagaliau – paties cukraus kokybės.
Todėl iš pradžių gerai ištyrinėkime uogas. Pačios „imliausios cukrui" – braškės, avietės, gervuogės. Taip yra todėl, kad jose daug vandens, o cukraus ar standinančių medžiagų yra mažiau.
Kad uogienė nesurūgtų
Tam, kad uogienė išliktų uogiene, o ne virstų naminiu likeriu, reikia laikytis tik 3 taisyklių:
1. Uogos turi būti švarios, šviežios ir sunokusios.
2. Uogienės laikymo stiklainiai – sterilūs.
3. Laikyti nevirtą uogienę reikia šaldytuve arba rūsyje.
Kartais uogienė padengiama cukraus sluoksniu (1–1,5 cm), kad susidarytų „kamštis", kuris apsaugotų uogienę nuo rūgimo.
Kuo smulkinti?
O štai čia yra dar viena pavojinga tema, dėl kurios susikryžiuoja senų laikų fanatikų – grūstuvės riterių ir aukštųjų technologijų epochos žmogaus su jo maišytuvu. Tačiau bet koks kraštutinumas nėra gerai, geriausia rinktis pagal aplinkybes.
Štai sveikas protas diktuoja mums: gaminant šviežią braškių uogienę 4 mažiems indeliams tikrai neverta teršti maišytuvo. Braškės – švelnios uogos, puikiai susitrina grūstuve arba bulvių košės trintuve. O jei jau darbuojatės su šaltalankiais, serbentais arba agrastais (o dar su dešimčia kilogramų uogų), tuomet be maišytuvo (blogiausiu atveju – mėsos malimo mašinėlės) tikrai neišsiversite.
Kur laikyti?
Paprastai šviežia uogienė, kaip jau minėjau, laikoma šaldytuve arba rūsyje, jei, aišku, tokį turite. Rudens ir žiemos mėnesiais stiklainius galima laikyti balkone: didelis cukraus kiekis neleidžia uogienei užšalti.
Neverdamos uogienės receptai
Agrastų uogienė. Nesunokusias žalias agrastų uogas (kai sėklos jose dar netvirtos) nuplaukite, nudžiovinkite, sumalkite mėsos malimo mašinėle arba sutrinkite maišytuvu, sumaišykite su cukrumi santykiu 1:1,5, sudėkite į sterilius stiklainius, užsukite dangtelius ir padėkite laikymui į šaldytuvą.
Serbentų uogienė. Serbentus nurinkite nuo šakelių, nuplaukite vandeniu, nudžiovinkite, susmulkinkite maišytuvu. Serbentų masę sumaišykite su cukrumi (1 dalį serbentų sumaišykite su 1,5–2 dalimis cukraus). Išpilstykite uogienę į sterilius stiklainius, uždenkite dangteliais ir saugokite šaltoje vietoje.
Uogienė iš aviečių arba gervuogių. Ką tik surinktas avietes ir gervuoges perrinkite, nuimkite kotelius. Neplaukite! Uogas sumaišykite su cukrumi (1 dalį uogų sumaišykite su 1,5–2 dalimis cukraus), sudėkite į sterilizuotus stiklainius, uždenkite dangteliais ir saugokite šaltoje vietoje.
Žalia uogienė iš amerikinės akos. Amerikinės akos vaisius kruopščiai nuplaukite, nupjaukite sausus žiedynus. Sumalkite mėsos malimo mašinėle. Kruopščiai sumaišykite su cukrumi. Sudėkite į sterilizuotus stiklainius, užsukite ir laikykite šaldytuve.
Tokiu pat būdu galima pagaminti žalią uogienę iš spanguolių ir bruknių, putino uogų ir mėlynių, o taip pat iš bet kokių uogų, kurias norite išsaugoti šviežias.