„Vyrai nėra gyvuliai, bet gyvuliškojo prado juose daugiau“, – sako man visus aklų pasimatymų su internetiniais vyrais pragaro ratus perėjusi draugė.
Pažinčių puslapiuose ji sutiko visą netinkamų vyrukų armiją, kol pagaliau rado savo vienintelį. Ir turi savo receptą: reikia pasitelkti truputį psichologijos žinių ir nesiliauti vaikščiojus į pasimatymus. Ne ilgai susirašinėti virtualiai – visos santykių galimybės greičiausiai išaiškėja susitikus su žmogumi.
Nuo „mamyčiukų" iki vedusių
Visai neseniai mačiau dokumentine komedija virtusį kroatų filmą „Meilės gangsteris" - jame pusamžis pažinčių agentūrą turintis vyrukas, Gariūnų stiliaus dryžuotais marškiniais ir žilstelėjusiais ūsais, organizuoja aklus pasimatymus brandžios jaunystės ar solidžios viengungystės nukamuotiems paprastiems kaimų bei miestų žmonėms. Šie užpildo anketas, prisega prie jų nuotraukas, ir „gangsteris" keliauja per namus, rodydamas, jo nuomone, patraukliausias anketas potencialiems kandidatams. O paskui organizuoja aklus pasimatymus, ir pats sėdi šalia, kad meilės ieškotojai jaustųsi jaukiau.
Iš tiesų daugelis tų pasimatymų, nors tu, žiūrove, sulaikęs kvėpavimą tikiesi meilės fanfarų, nenusiseka. „Meilės gangsteris" linguoja galvą - susirasti antrą pusę nėra paprasta, net vienas kitam patinkantys ir tinkantys žmonės nedrįsta palikti patogaus gyvenimo, pakeisti principų, užkalbinti, rodyti dėmesį, patikėti meilės galimybe. Ir kito recepto nėra - tik bandyti dar ir dar kartą, eiti į pasimatymus, išsilaižyti žaizdas, išsilyginti marškinėlius ir vėl eiti.
Panašiai juk ir internete - ten knibžda nevykėlių, viengungių „mamyčiukų", vienos nakties nuotykių medžiotojų, „nelaimingai" vedusių vyrų, Darbo biržos klientų, psichologines problemas dangstančių tipų. Toje masėje rasti paprastą normalų vyrą, gebantį palaikyti pokalbį, turintį siekių ir bent nedidelį takto jausmą, nederinantį smailianosių „lakierkų" prie treningų ir nesikratantį šeimos kūrimo idėjos - lobio ieškotojų profesionalų verta užduotis!
Kaip užkabinti jauką, kad pagautum auksinę žuvelę
Kaip viskas vyksta? Ogi dažniausiai - tragikomiškai, kaip ir „Meilės gangsteryje".
Jei tavo anketa jau kabo viename tų „padorių" pažinčių puslapių, vis tiek pirmiausia užkibsi už išsilavinusio, besišypsančio, gerai išsilaikiusio, iš studentiško amžiaus išaugusio ir pokalbio temų kišenėje neieškančio vyruko, kuris skambinti galės tik tam tikru metu. Seksas, jei jau bus prieita iki to, su juo bus geras, gal netrūks ir šampano reikiamais momentais, bet kai jau imsi svajoti apie ėjimą į teatrą kartu, jis išpūs žandus: „Mieloji, negalima". Taip netikėtai sužinosi, kad jis vedęs.
Gali paaiškėti ir anksčiau, jei būsi budri - viena draugė klastą įtarė išgirdusi, kad naujas garbintojas išskrenda atostogauti su mama. Trisdešimt metų senokai perkopęs atostogautojas per visą kelionę nesugebėjo nei paskambinti, nei parašyti, o grįžęs kaip niekur nieko kvietė į pasimatymus.
Užklupti jie dažnai meta „žmonos raganos", „gyvenimo be meilės", „stovėjimo ant skyrybų slenksčio", „gyvenimo tik dėl vaikų ar namo" kortas, bet jeigu sąžiningai - visos tuo patikėjusios mano pažįstamos skaudžiai nusivylė. Visi taip tikinę vyrai galiausiai liko su savo „raganomis", patogiuose butuose ir namuose, persisotinę nevaržoma romantika ir grįžę į tobulo šeimos vyro vaidmenį.
„Kalbėdama su vyrais internete, dažnai greitai perprasdavau, kad jie vedę. Sakydavau: „Grįžk pas žmoną ir jai sakyk tuos gražius žodžius, kuriuos sakai man". Daugiau į jų žinutes neatsakinėdavau, bet žinau, kad kai kurioms merginoms kyla azartas su tokiais vyrais bendrauti", - prisipažino draugė, kuriai vedusių vyrų dėmesys keldavo tik širdperšą - turėdavo praeiti laiko, kol ryždavosi dar vienam bendravimo pažinčių puslapiuose maratonui.
Jos patarimas - negaišti laiko su vedusiais, nebent sieki tik gryno gyvuliško pasitenkinimo, nuotykio, po kurio tuščiomis rankomis ir širdimi liksi būtent tu.
Su vienos nakties nuotykiautojais be šeimų pažinčių svetainėse paprasčiau - jie laiko romantikai negaišta ir savo tikslų neslepia. Kur kas sunkiau su tais, kurie ieško lyg ir nuotykių, lyg ir rimtų santykių ir turi susidėlioję sau tobulos moters koliažą (dažnai - apgailėtinai stereotipinį). „Meilės gangsteryje" filmavosi prakutęs statybininkas, pasistatęs namą ir ieškantis žmonos, kuri būtų graži ir mokėtų tvarkytis buityje - ir būtinai tam tikros tautybės. Net radęs šaunią moterį, jis ją išbraukė iš kandidačių į žmonas sąrašo būtent dėl tautybės ir liko vienas tuščiame, voratinkliais apaugančiame name.
