Apie menopauzę sklando nemažai mitų ir gąsdinimų. Reta moteris jos laukia. Ko gero esate girdėjusi drauges sakant: „Mano seksualinis gyvenimas tuoj baigsis!“ arba „Nemanau, kad dar kada išsimiegosiu!“ Tačiau tiesa tokia, kad kiekvienai moteriai menopauzė pasireiškia skirtingai, ir dauguma plačiai paplitusių teiginių tėra mitai.
Prevention.com surinko penkis labiausiai paplitusius teiginius apie menopauzę, ir juos objektyviai išnagrinėjo. Taigi, susipažinkite su moksliškai patvirtintais faktais apie menopauzę, kad kuo lengviau išgyventumėte šį kertinį moters kūno pokytį.
1. Kiekviena moteris sulaukusi menopauzės priauga 10 kg
Mitas ar tiesa? Mitas.
JAV Sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamento duomenimis (angl. Department of Health and Human Services – HHS), dauguma moterų menopauzės metu priauga svorio – tačiau paprastai nedaug, vidutiniškai apie 2 kg. Taip nutinka, greičiausiai, dėl sumažėjusio estrogeno kiekio, taip pat sulėtėjus medžiagų apykaitai ir sumažėjus raumenų masei – natūralių, senėjimo paskatintų reiškinių (raumenys degina kalorijas net ir nesportuojant).
Tačiau augančių apimčių galima išvengti, sako akušeris ginekologas Emilis Tajzoy iš Teksaso Presbiterionų ligoninės Dalase. Kontroliuoti svorį padeda paprasti dalykai – pradėkite nuo sporto. Dr. E. Tajzoy rekomenduoja penkias 45 min trukmės kardiotreniruotes per savaitę, ir jėgos treniruotes du kartus per savaitę – tai padės sudeginti kalorijas ir užsiauginti raumenų masę.
Taip pat patartina šiek tiek susimažinti maisto porcijas. „Sulaukus 50-ies, organizmui reikia apie 10 proc. mažiau kalorijų, lyginant su tuo, kiek jų reikėjo būnant 30-ies“, – sako gydytojas.
Kitaip tariant, jei prieš dvidešimt metų norėdama nepriaugti svorio jūs turėdavote neviršyti 1800 kalorijų per dieną, dabar iš šio kiekio reikia atimti dar 180 kalorijų – apytikriai tiek turi du vidutinio dydžio sausainiai su šokolado gabalėliais.
2. Menopauzė padidina kai kurių ligų riziką.
Mitas ar tiesa? Tiesa.
HHS duomenimis, organizme mažėjant estrogeno ir progesterono, didėja rimtų ligų rizika – pavyzdžiui, širdies ligų, insulto ir osteoporozės. Geroji naujiena yra tai, kad jūs galite – ir privalote! – imtis priemonių apsaugoti savo sveikatą. Pavyzdžiui, mankštintis bent 45 minutes per dieną, sveikai maitintis. Kalbant apie mitybą, ekspertai rekomenduoja mitybą, kurią sudaro daug vaisių ir daržovių, sveikieji riebalai (kurių yra, pvz., avokaduose ir riešutuose), liesi baltymai (pvz., vištienos krūtinėlė be odelės, pupelės), visagrūdžiai produktai.
Pasitarkite su gydytoju, ar jums nereikėtų vartoti maisto papildų, pavyzdžiui, B grupės vitaminų komplekso – maistinės medžiagos palaiko optimalią kraujo ir nervų ląstelių būklę, su amžiumi organizmui jas vis sunkiau pasisavinti iš maisto. Gydytojas taip pat gali jums rekomenduoti kalcio ir vitamino D papildus – jie padeda palaikyti optimalią kaulų būklę, mažina osteoporozės riziką (po menopauzės osteoporozės rizika išauga).
3. Po menopauzės seksas tampa skausmingas.
Mitas ar tiesa? Mitas.
Organizme sumažėjus estrogeno, išorinių lytinių organų ir makšties audiniai išplonėja, o tai gali paskatinti sausumo, deginimo ar tempimo pojūtį sekso metu. Vis dėlto moteriai nebūtina kentėti šių simptomų: „Pirmas žingsnis yra du-tris kartus per savaitę naudoti makšties drėkiklį, net jei neužsiimate seksu“, – pataria dr. E. Tajzoy.
O jei šios priemonės nepadeda? Kreipkitės į gydytoją – jums gali išrašyti estrogeninį makšties kremą arba nukreipti į dubens dugno raumenų terapijos specialistus. Dubens dugno terapija skatina makšties audinio elastingumą ir mažina nemalonų tempimo jausmą, sako akušerė-ginekologė Leslie Gonzalez iš Daunio PIH sveikatos klinikos Kalifornijoje.
4. Menopauzė gali neigiamai atsiliepti miegui.
Mitas ar tiesa? Tiesa.
Tai ne jūsų vaizduotė: iš tiesų, tyrimai rodo, kad apie ketvirtadalį menopauzę patiriančių moterų skundžiasi stipria nemiga, kuri sutrikdo dienos ritmą bei neigiamai paveikia gyvenimo kokybę. Pasirodo, miegoti labiausiai trukdo karščio bangos. Tam, kad nuo jų netektų pabusti, pabandykite prieš miegą sumažinti kambario temperatūrą – šaltuoju metų laiku sumažinkite šildymą, šiltuoju – pasistatykite prie lovos ventiliatorių, dėvėkite laisvą, plonos medžiagos pižamą, pataria dr. E. Tajzoy.
Sportas arba judėjimas taip pat padeda geriau išsimiegoti, nes, tyrimų duomenimis, sportuojant kūnas veiksmingiau reguliuoja temperatūrą ir sumažina bazinę temperatūrą poilsio metu.
Jei nė vienas iš šių metodų nepadėjo, aptarkite šią problemą su gydytoju, kuris gali paskirti hormoninį preparatą, tokį kaip estrogenas, sako Dr. L. Gonzalez.
5. Reikia vengti pakaitinės hormonų terapijos (HRT).
Mitas ar tiesa? Mitas.
Nepaisant ankstesnių debatų, ekspertai šiuo metu laikosi vieningos nuomonės, kad sintetinis estrogenas ar progestinas veiksmingai padeda sugrąžinti sumažėjusį estrogeno kiekį organizme į ankstesnį lygmenį. Sumažėjęs estrogeno kiekis menopauzės metu ir sukelia karščio bangas, naktinį prakaitavimą, makšties sausumą ir skausmingą seksą. Vis dėlto, kadangi nauda ne visada pranoksta potencialius rizikos veiksnius, prieš apsisprendžiant vartoti hormoninius preparatus, labai svarbu kuo daugiau išsiaiškinti apie galima jų poveikį.
JAV Nacionalinių sveikatos institutų (NIH) duomenimis, pakaitinė hormonų terapija potencialiai gali padidinti kraujo krešulių susidarymo, širdies smūgio, insulto, krūties vėžio ir tulžies pūslės akmenligės riziką. Vienos moterys gali būti labiau linkusios į šias ligas nei kitos, todėl labai svarbu individualius veiksnius įvertinti kartu su gydytoju. O jei nusprendėte, kad vertėtų išbandyti pakaitinę hormonų terapiją? Paklauskite gydytojo, ar jums užtektų pavartoti mažiausią dozę trumpiausią įmanomą laiką, pataria JAV maisto ir vaistų administracija (angl. Food and Drug Administration – FDA).