Nuolat vartojant vidutiniškai tris puodelius arbatos per dieną juntamas antioksidacinis poveikis, gerėja virškinimas. Tai – puiki prevencija nuo vėžio ir sklerozės.
Visa arbata turi kofeino, tačiau juodosios tonizuojamasis poveikis yra didžiausias. Įdomu, kad arbatoje esantis kofeinas veikia kitaip nei esantis kavoje. Kavos poveikis – smūginis ir trumpalaikis, arbatos – lengvesnis ir ilgalaikis.
Gera arbata turi unikalių savybių, nes tuo pat metu ir ramina, ir aktyvina.
Kurią arbatą geriau rinktis?
Tyrimą atlikę Honkongo universiteto mokslininkai nustatė, kad juodosios arbatos flavinai yra tokie pat naudingi kaip ir žaliosios arbatos laisvieji radikalai. Laisvieji radikalai yra labai svarbi mūsų sveikatos dalis. Šie laisvieji radikalai atsiranda kaip pašalinis produktas, kai organizmas maistą perdirba į energiją. Jeigu netikrinsime jų lygio, jie gali pakenkti organizmui ir sugriauti mūsų ląsteles ar DNR. Tai lemia greitesnį senėjimą ir didesnę riziką susirgti įvairiomis širdies ligomis ar vėžiu.
Norint išvengti padidėjusios ligų rizikos, gydytojai rekomenduoja dietas, kuriose gausu antioksidantų. Tačiau ne visi antioksidantai susidaro vienodai. Naudinga vartoti maistą, kuriame yra daug stipriai veikiančių antioksidantų – granatai, pomidorai ir mėlynės. Be to, patariama kas dieną gerti arbatos.
Jeigu norite gauti maksimalią naudą iš arbatos, svarbu, jog jos gėrimas taptų kasdieniu įpročiu. Azijos kultūrose, kur vėžio ir širdies ligų rodikliai yra žemiausi pasaulyje, žmonės arbatą vartoja labai dideliais kiekiais. Net jeigu esate užkietėjęs kavos rytais mėgėjas, galite pabandyti rytais antrą kavos puodelį pakeisti arbata.
Labiausiai tonizuoja juoda ir žalia arbatos. Matės arbata suteikia pavargusiam organizmui energijos dozę, o Pu-Erh padeda mažinti svorį.
Prieš miegą geriau rinktis raudonąją arbatą (rooibos). Tai – ankštinės kultūros lapeliai, augantys pietų Afrikos kalnuose. Raudonojoje arbatoje nėra kofeino, nedaug tanino, tačiau gausu mineralinių medžiagų.
Štai keletas dalykų, kuriuos gausite gerdami arbatą:
– Yra žinoma, kad arbatos vartojimas mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Arbata padeda sumažinti mūsų kraujagysles užkemšančio cholesterolio kiekį kraujyje.
– Dauguma tyrimų įrodė, kad arbatos vartojimas gali būti siejamas su mažesne rizika susirgti įvairiomis vėžio formomis: krūties, tiesiosios žarnos, gimdos, prostatos ir panašiai.
– Tyrimai parodė, kad arbata yra naudinga dantims ir stabdo dantų gedimą.
– Kai kurie tyrimai rodo, kad arbata gali teigiamai paveikti nuotaiką.
– Arbata gali turėti medžiagų, kuriuos reguliuoja insuliną, o tai reiškia, kad ji gali būti naudinga sergantiems cukralige.
– Arbata gali padėti išvengti tokių sutrikimų, kaip Alzhaimerio ar Parkinsono ligos.
– Arbata pagreitina metabolizmą ir padeda oksiduoti riebalus, todėl ji padeda netekti svorio.