Papasakosime apie dietą, kuri padės įveikti atsparumą insulinui ir sustiprins ne tik kūną, bet ir smegenis.
Normalus insulino balansas – viena iš pagrindinių skaidraus proto ir sveiko kūno sąlygų. Insulinas – hormonas, kuris atidaro ląstelių membranas, kad jos galėtų absorbuoti gliukozę ir kitas maistines medžiagas. Kai insulino lygis aukštas, organizmas riebalus kaupia, o ne išskaido.
Insuliną gamina kasa, reaguodama į suvartotus angliavandenius. Vartojant daug paprastojo cukraus ir rafinuotų angliavandenių (duonos gaminių ir kepinių, makaronų, krekerių ir pan.) kasa išskiria didelį insulino kiekį, ir tai sukelia pastebimą cukraus kiekio kraujyje svyravimą.
Kai cukraus kiekis kraujyje per žemas, mes jaučiamės vangūs, judesiai tampa lyg sulėtinti. O per didelis cukraus kiekis kraujyje ilgainiui gali katastrofiškai paveikti mūsų smegenis ir kūną, nes kraujagyslės tampa trapios ir lengvai suyra.
Sutrikus insulino reguliavimui, gresia diabetas, kuris kenkia visiems organizmo organams ir turi įtakos polinkiui į depresiją, silpnaprotystę ir į įvairius kitus susirgimus. Diabetu sergantys žmonės gali netekti galūnių ir regėjimo, juos gali kankinti širdies ligos ir silpnaprotystė. Štai kodėl insuliną reikia labai gerbti ir optimizuoti jo kiekį organizme.
Pasitikrinkite cukraus kiekį kraujyje
Pasitikrinkite cukraus ir insulino rodiklius kraujyje, ir jei jie neatitinka normos, žinokite, kad tai kritinė sveikatos būklė, kurią reikia vertinti labai rimtai.
Iš valgiaraščio išbraukus cukrų ir kitus paprastuosius angliavandenius, galima padėti organizmui sureguliuoti insulino gamybą ir leisti riebalams skilti ir virsti energija. Be to, vartojant daug cukraus išsenka chromo atsargos – o šis mineralas būtinas insulino receptoriams.
Be chromo insulino receptoriai negali pažinti insulino. Cukrus maistui nesuteikia jokios biologinės vertės, užtat išsekina chromo ir kitų naudingų vitaminų ir mineralų atsargas.
Pirmojo tipo diabetas kyla, kai organizmas atsisako gaminti insuliną, o antrojo tipo diabetas kyla, kai organizmas neteisingai jį reguliuoja.
Neseniai mokslininkai pranešė apie naujus įrodymus, kurie anomalius
insulino parodymus sieja su Alzheimerio liga. Ši sąsaja tokia stipri, kad kai kurie mokslininkai Alzheimerio ligą pavadino trečiojo tipo diabetu. Be to, buvo pastebėta, kad ląstelės hipokampe (smegenų žievės dalyje) gamina insuliną.
Insulino kiekį kraujyje nevalgius bei HgAlc lygį reikia tikrintis reguliariai.
Kokios dietos laikytis, kai insulino kiekis padidėjęs
Mityba turi lemiamą reikšmę norint sureguliuoti insulino kiekį. Norėdami sumažinti atsparumą insulinui, iš valgiaraščio išbraukite visą paprastąjį cukrų, miltinius gaminius ir kepinius, ir juos pakeiskite „protingais“ angliavandeniais, kuriuose daug ląstelienos ir kurių mažas glikemijos indeksas.
Tada kasa neišskirs daug insulino ir ląstelės vėl į jį reaguos. Valgant daug ląstelienos turinčius pilno grūdo produktus galima sulėtinti gliukozės išskyrimą į kraują ir insulino kiekio padidėjimą, bet kol cukraus kiekis kraujyje nebus suvaldytas, geriau atsisakykite ir jų.
Pilno grūdo produktai gali veikti kūno masę ir atsparumą insulinui ko gero todėl, kad juose yra specifinių baltymų – lektinų. Kai kurie tyrėjai įtaria, kad lektinai gali skatinti uždegimą ir trukdyti lieknėti.
Be visų kitų privalumų, atsisakius miltinių produktų labai pagerėja bendra žarnyno sveikata. Dauguma pacientų, pradėję laikytis dietos su mažu cukraus kiekiu, be pieno ir miltinių produktų, pajunta palengvėjimą, jų nebekankina virškinimo diskomfortas (pilvo pūtimas, dujos, skrandžio sutrikimai).
Atsparumą insulinui galima subalansuoti pakeitus mitybą ir vartojant biologiškai aktyvius papildus su magniu, kininio svaidenio ekstraktu ir chromu. Mineralinis magnis vaidina svarbų vaidmenį angliavandenių apykaitoje ir užkerta kelią metaboliniam sindromui.
Panašu, kad magnis turi įtakos insulino išskyrimui ir aktyvumui bei padeda subalansuoti gliukozės lygį.
Pakaitinė testosterono terapija padeda optimizuoti cukraus kiekį kraujyje ir panaikina polinkį į atsparumą insulinui.
Kaip organizmas sensta nuo insulino
Atsparumas insulinui glaudžiai susijęs su metaboliniu sindromu, kuris apima daugybę kitų patologijų: hipertoniją, aukštą cukraus kiekį kraujyje, aukštą cholesterolio kiekį, riebalų susikaupimą pilvo ir liemens srityje – ir visa tai padidina širdies ir kraujagyslių ligų, insulto ir diabeto riziką.
Metabolinio sindromo galima išvengti valgant tik „protingus“ angliavandenius, naudinguosius riebalus ir baltymus bei atsisakius miltinių patiekalų, bulvių, ryžių, cukraus ir perdirbto maisto.
Atsikračius vos 10 procentų pilvo riebalų, širdies ir kraujagyslių ligų rizika sumažėja 75 procentais.
Cukraus kiekio kraujyje sureguliavimas turi lemiamos reikšmės, jei norime jaustis jauni. Tyrimai parodė, kad atsparumas insulinui prognozuoja daugelį senatvinių ligų. Kai insulino kiekis išauga, sumažėja dehidroepiandrosterono (DHEA), reikalingo lytinių hormonų sintezei, gamyba. Insulinas skatina riebalų susikaupimą pilvo srityje. O susikaupę riebalai keičia hormonų funkciją, pakeisdami testosteroną toksiškais estrogenais.
Atsparumas insulinui senėjimo procesą gali pagreitinti dar vienu būdu. Jis skatina glikozilinimą – procesą, kai gliukozė nepageidaujamai reaguoja su baltymu. Dėl šios reakcijos atsiranda cukraus pažeisti baltymai (tai panašu į orkaitėje pridegusius produktus), kurie yra vadinami galutiniu pažengusio glikozilinimo produktu.
Šis produktas atsiranda kiekvieno žmogaus organizme ir yra pagrindinis senėjimo proceso veiksnys. Jo kiekis didėja esant hormonų disbalansui, rūgštinančiam stresui ir atsparumui insulinui. Tai gali sukelti priešlaikinio senėjimo požymius, tokius kaip raukšlės, pigmentinės dėmės, bei sukelti antrojo tipo diabetą, kataraktą, tinklainės degeneraciją, inkstų ligas, širdies ir kraujagyslių ligas ir net vėžį.