Gegužės 30–31 d., vykstant didžiausiai inovacijų ir progreso konferencijai Baltijos šalyse „Login 2024“ organizuojama ir „Longevity“ – ilgaamžiškumo konferencija, kurioje pranešėjai bandys įminti ilgaamžiškumo mįsles.
Šią temą konferencijoje gvildens ir vandens someljė mokslus baigusi, UNIQA prekės ženklo vadovė Erika Šaltytė, kuri skaitys pranešimą tema: „Unikalus pozityvios energijos šaltinis – vanduo? 5 mitai apie vandenį“.
Vandens svarba
Kaip žinoma, vanduo kūnui yra labai svarbus, jis daro įtaką sveikatai, psichologinei žmogaus būsenai, jo trūkumas turi įtakos ir kiekvieno nuotaikai. Vanduo dengia 70,8 proc. Žemės paviršiaus, o mūsų organizmas taip pat sudarytas iš vandens: moterų apie 55 proc., vyrų – apie 60 proc. kūno masės sudaro vanduo.
Tiesa, niekada nelaukite, kada pradės troškinti, vandenį reikia gurkšnoti nuolat, mažais kiekiais, o rytus privalu pradėti su vandens stikline, tokiu būdu nesukelsime organizmui streso.
„Be vandens negalime išgyventi ilgiau nei keletą dienų (dvi-tris). Negaudamas vandens, mūsų organizmas pradeda netekti skysčių, ląstelės nustoja daugintis, funkcionuoti, iš organizmo nebėra pašalinami toksinai, o kūno temperatūra gali pasiekti aukštumas“, – teigia Erika Šaltytė.
Mūsų gera savijauta ir ilgaamžiškumas priklauso nuo to, ar geriame užtektinai vandens ir ar palaikome rekomenduojamą skysčių balansą.
Mokslininkai teigia, kad vandens stygius organizme – viena iš dažniausių įvairių ligų ir spartaus senėjimo priežasčių.
Kokį vandenį gerti
„Pasaulis jau dabar susiduria su kokybiško vandens trūkumo problema, kuri didės kasmet. Mes, europiečiai, dar kurį laiką galime džiaugtis turimais vandens resursais. Lietuvoje turime ne tik gerų kokybiškų natūralaus mineralinio vandens šaltinių, bet didžiojoje dalyje miestų ir miestelių galime drąsiai gerti vandenį iš čiaupo. Tačiau nuolat to daryti nerekomenduočiau, visgi natūralus mineralinis vanduo yra vienintelis produktas, kuris nėra paveiktas jokių pašalinių procesų, mineralizacija yra stabili ir nekintanti, šis vanduo yra natūralus, natūraliai išgautas ir išpilstytas tiesiai iš gelmių, be jokio sąlyčio su oru, todėl siūlyčiau gerti jį, atsirenkant sau patinkantį ir tinkantį“, – sako vandens someljė.
Mineralizacijos stiprumą nesunkiai gali nustatyti kiekvienas, perkantis vandenį buteliukuose, mat ant visų etikečių nurodomi mineralai, kurių yra konkrečiame vandenyje ir jų kiekis. „Vandens skonį lemia jame ištirpusios mineralinės medžiagos – kuo didesnis ištirpusių kietųjų dalelių kiekis vandenyje, tuo ryškesnio skonio galima tikėtis. Natūralus mineralinis vanduo yra išgaunamas iš unikalių giluminių gręžinių, kurių kiekvienas turi savitą sudėtį, tad ir unikalų skonį. Tirpiųjų dalelių kiekis įprastai būna apie 100–1000 mg/l, bet gali siekti ir iki 7000. Didesnis nei 1000 mg/l minerališkumas jau turi juntamą aiškų skonį ir jis nebūtinai patiks ragaujančiajam. Tyrimais įrodyta, kad vandens minerališkumui viršijant 2500 mg/l jį ragauti atsisako maždaug pusė tiriamųjų“, – aiškino someljė.
Populiariausi mitai
„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad tinkamas vandens kiekis organizme tiesiogiai koreliuoja su lėtesniu senėjimo procesu ir mažesne tikimybe sirgti lėtinėmis ligomis“, – pasakoja E. Šaltytė.
Pasak jos, apie vandenį yra nesuskaičiuojamas kiekis tiek linksmų, tiek susirūpinimą keliančių mitų: „Dažnai girdžiu mitą, kad tik gazuotas ir sūrus vanduo yra natūralaus mineralinio vandens statusą turintis vanduo ar kad vanduo neturi skonio. Taip pat sklando mitai, kad negalima gerti nevirinto, nefiltruoto vandens, taip pat ir vandens iš krano“.
Na o vienas pagrindinių mitų yra tas, kad kiekvienam iš mūsų per dieną reikia išgerti du litrus vandens.
Kiek vandens mums reikia
„Iš tiesų mūsų suvartojamo vandens kiekis priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo. Jeigu per dieną žmogaus sunaudojama maistinė energinė vertė yra apie 2000-2500 kilo kalorijų, tai vienai suvartojamai kilo kalorijai reikia 1 ml skysčio. Tačiau skysčių turi daržovės, vaisiai, sriubos“, – pastebi E. Šaltytė.Tačiau, anot jos, turime nepamiršti ir to fakto, kad kai kurie skysčiai vandenį šalina, o ne priešingai, papildo organizmą. „Kita formulė, kuria galime paskaičiuoti, kiek vandens mums reikia išgerti per dieną, yra ši: vienam žmogaus kūno svorio kilogramui reikia 30-35 ml skysčių: pvz., 70 kg x 35 ml = 2450 ml. Tačiau jei aktyviai sportuojame, kiekis turi būti dar didesnis.Geriausias indikatorius, ar vartojame užtektinai vandens, yra mūsų šlapimas. Stebėkime spalvą ir suprasime, ar pakankamai savimi rūpinamės. Atsigerti vandens, pasidaryti vandens pertraukėlę nieko nekainuoja – reikia tik išsiugdyti įprotį“, – teigia ji.
Svarbūs faktai apie vandenį:
Dažnai alkio jausmas painiojamas su troškuliu (dėl šalia viena kitos esančių už šiuos pojūčius atsakingų smegenų sričių).
Sutrikus vandens balansui organizme, paprastai norisi sūraus maisto. Dėl to, kad iš jo įsisavinta druska padeda ląstelėse sulaikyti vandenį.
Žmogaus kraujyje yra apie 90 proc. vandens, raumenyse – 75 proc., kauluose – 28 proc. Jis sudaro 75 proc. žmogaus smegenų masės.
Žmogaus vaisius sudarytas iš 99 proc. vandens. Žmogus gimsta turėdamas 90 proc. vandens,
Vanduo yra patikima apsauga nuo maisto produktuose esančių cheminių priedų. Jeigu jo per dieną išgeriama ne mažiau kaip 2 l, koks bebūtų užterštas maistas, per inkstus su vandeniu iš organizmo pasišalina didžioji dalis nuodingųjų medžiagų.
Apskaičiuota, kad kvėpuodamas žmogus vidutiniškai netenka apie 300 ml vandens.
Anot Jungtinės Karalystės mokslininkų, lėtai išgerta visa stiklinė vandens gali numalšinti galvos skausmą. Anot jų, susierzinimas irgi gali būti viena iš vandens stygiaus organizme priežasčių.
Organizmui ne į naudą ne tik per mažas, bet ir per didelis vandens kiekis. Jeigu vandens išgeriama pernelyg daug, organizme sutrinka elektrolitų pusiausvyra, o tai gali turėti neigiamos įtakos smegenų veiklai.
Troškulį žmogus jaučia tik tuo atveju, jeigu organizmui trūksta 0,5–1 l vandens. Jeigu jo trūksta daugiau, situacija tampa apgaulinga – troškulys nekamuoja.