Ajurvediniai masažai ir savimasažai – tai ne tik grožį puoselėti padedanti priemonė, bet ir itin svarbi sveikatos išsaugojimo sąlyga, atsiųstame pranešime spaudai sako gydytoja, sveikos mitybos ir gyvensenos konsultantė, „Vedų kultūros festivalio“ lektorė Asta Keturkienė.
Ajurvediniai masažai atliekami su aliejais, kurie giliai įsiskverbia į odą ir maitina kūną. Tuo metu per konsultacijas, pasak gydytojos, paklausus pacienčių, ar jų oda sausa, moterys dažniausiai mini veido odą. Tačiau iš tiesų veido oda nėra svarbiausia odos dalis, nusakanti viso organizmo būklę.
„Žmogaus organizme vyksta ir giluminis sausėjimas. Nesudėtinga patikrinti: jeigu bet kurioje kūno vietoje pabrėžus nagu bent trumpam lieka baltas dryžis, tai reiškia, kad mūsų riebalinis audinys yra netinkamas“, – teigia A. Keturkienė.
Gydytoja pabrėžia, jog kalbama ne apie tą riebalinį audinį, kuris erzina moteris, kaupdamasis ant šonų. Riebalinio poodinio audinio funkcija, A. Keturkienės teigimu, yra be galo svarbi.
„Kiekviena organizmo ląstelė turi lipidinį riebalinį sluoksnį. Labai dažnai jis būna plonesnis nei reikia, dėl to sutrinka riebaluose tirpių medžiagų patekimas į ląstelę. Per plonas riebalinis sluoksnis taip pat trukdo riebaluose tirpiems toksinams šalintis iš ląstelės. Taigi ląstelės būna ir tinkamai nepamaitinamos, ir tinkamai neapsivalo, dėl to badmiriauja, užsiteršia, ir organizmas pradeda per anksti senti. Sausėjant ląstelėms sutrinka ir nervinio impulso perdavimas, o tai veikia ir širdies ritmą“, – organizmo sausėjimo keliamas sveikatos problemas vardija A. Keturkienė.
Pasak specialistės, ajurveda diagnostiką ir gydymą skiria priklausomai nuo žmogaus konstitucinio tipo. Jų išskiriami trys: vata (oras ir eteris), pita (ugnis), kapha (žemė ir vanduo).
„Vadinamasis sausasis, šąlantis tipas yra vata, ir jis daugiausiai kenčia nuo su organizmo sausumu susijusių ligų. Tokio tipo žmogaus storajame žarnyne kaupiasi perteklinė oro energija, kuri sukelia pilvo pūtimą, išsausėjus žarnų turiniui – vidurių užkietėjimą. Su laiku nudyla sąnarių kremzlės, prireikia protezų. Prasideda osteoporozė – išretėja kaulinis audinys.
Tokių žmonių psichika gali būti labai nestabili – jie turi polinkį į depresiją, įvairių baimių, gali patirti panikos atakas. Juos dažnai kankina nemiga, dėl to jie nepailsi, kas lemia dar virtinę sveikatos ir socialinių problemų. Tada stengiamasi griebtis kokių dopingo priemonių, pavyzdžiui, kavos, kuri veikia dar labiau sausinančiai, varo šlapimą“, – pasakoja A. Keturkienė.
Jos teigimu, atlikti klinikiniai tyrimai, kurie rodo, kad ajurvedinio masažo metu aliejus į audinius įsiskverbia net per 5–7 centimetrus, dėl to giliai ir visapusiškai veikia organizmą.
„Taigi masažo metu įsisavintas aliejus ir pamaitina ląsteles, ir padeda joms valytis. Be to, organizmui yra labai svarbi sutepimo funkcija – visos judančios kūno dalys turi būti suteptos. Sąnariai, kurie yra paslankūs, visi turi kremzles, sausgyslės yra tepalinėje movoje, širdis yra tokiame lyg maišelyje – perikarde, kuris išklotas riebaliniu sluoksniu, taip pat ir pliauros, kurios dengia plaučius“, – sveikatai svarbias savimasažo priežastis vardija A. Keturkienė.
Anot jos, reguliariai atliekant ajurvedinius savimasažus, oda tampa elastinga, o tai reiškia, kad ir prieš laiką nesiraukšlėja. Be to, ji detoksikuojama, nyksta celiulitas. Gerėja žmogaus energija, atsiranda lengvumo jausmas.
Specialistė pabrėžia, jog žmogaus organizmas ypač išsausėja šaltuoju metų laiku, tarsi skalbiniai ant virvės išdžiovintas žvarbių žiemos vėjų. Taigi žiemą dominuoja vata žmogaus tipas, o tokio tipo žmonėms ypač reikia dažniau aliejuotis.
„Tokiems žmonėms masažus žiemą reikia daryti kursais, ir prisiminti daryti palaikomuosius masažus kartą – kartą per savaitę ar dvi. O savimasažai turėtų būti daromi kasdien. Vasarą galima kokią dieną praleisti. Kaip bebūtų, tai juk bene maloniausia grožio procedūra“, – pataria A. Keturkienė.
Ji taip pat akcentuoja, kad atliekant ajurvedinius masažus nenaudojami nenatūralūs kremai. Oda yra mūsų didžiausias organas, gali sudaryti apie 2 kvadratinius metrus. Taigi per daugybę porų aliejus įsiurbiamas, o kraujas jį nuplukdo ten, kur jo reikia.
„Dėl to labai svarbus principas, kurio moko ajurveda – ant odos galima tepti tik tai, ką galime ir valgyti, nes didžiąja dalimi viskas vis tiek pateks į mūsų kraują. Taigi ir masažiniai aliejai turi būti kokybiški, pirmo, šalto spaudimo, idealu, jeigu ekologiški. Kad suskystėtų ir gerai įsigertų, aliejai masažo metu turi būti šilti“, – sako A. Keturkienė.
Palankiausias laikas šiai procedūrai, pasak gydytojos, yra ryte, tačiau jei ryte to padaryti nespėjama – galima ir vakare, tik bus šiek tiek mažesnis detoksikacinis efektas.
„Naktį organizmas atlieka tris pagrindines funkcijas: atsikuria gyvybinė energija, vyksta anabolizmas – iš dieną įsiurbto maisto formuojami audiniai, vyksta valymąsis. Turime tris atliekų šalinimo sistemas: inkstus, žarnyną ir odą. Tad rytais išsitrynę aliejumi, labai palengviname detoksikacijos procesą.
Aliejus turi būti šiltas, bet ne šildomas tiesiogiai ant ugnies. Juo reikia ne išsitepti, bet išsitrinti. Išsitrynus reikia palaukti bent keliolika minučių, idealu – 35 minutes. Per jas nebūtina tiesiog stovėti vonioje, galima kažką veikti, pasimelsti, pamedituoti, daryti jogos asanas, pakvėpuoti. Tada eiti į dušą, vonią ar pirtį“, – kaip efektyviausiai atlikti procedūrą, pataria A. Keturkienė.
Jos teigimu, idealu, kai ajurvedos specialistas suteikia pilną konsultaciją, patardamas tiek dėl masažų, tiek dėl mitybos, dienos režimo. Tačiau yra universalūs aliejai, tinkantys daugeliui.
Savimasažui, kai karšta ar šilta, labai tinka kokoso aliejus, nes jis turi aušinantį poveikį. Dėl to šaltuoju metų laiku šąlančiam žmogaus tipui jį naudoti nepalanku. Tuo tarpu idealiausias yra juodo sezamo aliejus. Kaphos tipui – žmogui, kuris kaupia svorį, skysčius – labai palanku energingai išsitrinti garstyčių aliejumi.
Ajurvediniai masažai, anot A. Keturkienės, išskirtini ne tik tuo, kad turi ir atpalaiduojantį, ir detoksikuojantį, ir gilaus organizmo maitinimo poveikį. Juos atliekant, labai svarbu, kokia aplinka sukuriama – ji turi būti sudvasinta.
„Ajurvedinis masažas neturėtų būti atliekamas energetiškai šaltoje patalpoje, kur yra triukšmas, sintetinė patalynė ir panašiai. Jo metu sudaromos sąlygos žmogui atsijungti nuo kasdienybės, per jį nekalbama, skamba meditacinė muzika, uždegamos žvakės. Be to, per delnus perduodame energiją. Juk ir motinos intuityviai glosto ten, kur vaikui skauda, ir jam palengvėja. Tad labai svarbu, kad masažuojantis žmogus neperduotų neigiamų energijų. Jeigu jo gyvenime nėra dvasinių praktikų, jeigu jis valgo bet ką, turi žalingų įpročių, tai masažuojamam žmogui gali net pakenkti“, – sako A. Keturkienė.
Kaip įvardija gydytoja, ajurveda apskritai yra mokslas, kaip nesirgti, o susirgus – kaip pasveikti. Žinoma, palankiausia yra pasveikti be chemijos.
„Šis mokslas skaičiuoja penkis tūkstantmečius, jame viskas yra išbandyta, patikrinta, nereikalinga eksperimentuoti su žmonių sveikata ir vėliau skausmingai pamatyti tų eksperimentų rezultatų kitose kartose. Jokie vaistai neveikia pačios ligos priežasties. O ajurveda yra holistinis mokslas, jis žiūri į žmogų ne kaip vien į kūną, bet kaip į visumą – sielą, kūną, intelektą, protą, jusles. Žmogaus ligos priežastis gali atsirasti bet kuriame iš šių lygmenų. Ir labai daug ligų pirmoje-antroje stadijoje galima pagydyti pakeitus mitybą ir įsivedus ajurvedinius savimasažus“, – teigia A. Keturkienė.
A. Keturkienė išsamiai apie ajurvedinius masažus ir savimasažus pasakos ir į klausimus atsakys kovo 30 d. vyksiančiame „Vedų kultūros festivalyje“. Renginyje taip pat bus proga sužinoti apie ajurvedinę mitybą, be to, vyks ir praktinės vegetarinio maisto gaminimo pamokos.