Esu Katie Moczygemba iš San Antonijaus, Teksaso valstijos. Man – 28-eri. Dirbu sesele ligoninės traumatologijos skyriuje. Po sužadėtuvių nutariau išbandyti programėlę „Noom“ ir turiu pripažinti, kad sprendimas pasiteisino: dabar mano požiūris į maistą kur kas racionalesnis – jau sugebu ganėtinai sveikai maitintis ir nebepersivalgyti, kaip būdavo anksčiau. Pasibaigus etapui su „Noom“, pradėjau valgyti intuityviai, be to, ėmiau sportuoti – kiloti svarmenis. Viso to rezultatas – minus 40 kilogramų.
Su antsvoriu kovojau nuo pat mokyklos. Ilgainiui teko susitaikyti su nuolatiniu diskomfortu: jaučiausi nepatogiai dirbdama pačius įprasčiausius kasdienius darbus. Mano požiūris į maistą ir savo kūną buvo ypač probleminis: gyvenimas panėšėjo į užburtą ratą, nesibaigiantį griežto maisto ribojimo ir persivalgymo maratoną. Dar paauglystėje teko suvokti, kad tapau persivalgymo sutrikimo auka.
Kai man buvo 22 metai ir tik pradėjau dirbti sesele, man buvo diagnozuota hipotirozė (skydliaukės funkcijos pablogėjimas). Vargino ne tik vangumas, bet ir skausmas, kurio priežasties nesuvokiau, kol visiškai neseniai gydytojai nustatė psoriazinį artritą, o tai – autoimuninė liga.
Iš nevilties nustojau stengtis sveikai gyventi ir tik susižadėjusi vėl įgavau jėgų. Pirmasis žmogus, atvėręs man akis ir privertęs suvokti, kad yra dėl ko gyventi, buvo mama, pati kaip tik tada pradėjusi uoliai rūpintis sveikata. Mano pačios sveikos gyvensenos etapas startavo likus metams iki vestuvių, 2019-ųjų lapkritį. Tvirtai pasiryžau daryti viską, kad jausčiausi sveika, ir siekti savo tikslo tik tinkamais metodais.
Nutariau išmėginti „Noom“ – mitybos programą, pagrįsta psichologinėmis tam tikrų valgymo įpročių susiformavimo priežastimis. Toji metodika padėjo įgyti vertingų įžvalgų, paaiškinančių, kodėl mano santykis su maistu buvo toks sutrikęs ir niekaip nesidavė koreguojamas. Nors „Noom“ programos etapas – jau praeity, aš ir toliau kiekvieną dieną vadovaujuosi platformos teikiamuose straipsniuose išdėstyta informacija.
Po „Noom“ ėmiau praktikuoti intuityvios mitybos principus, skelbiančius, kad jokios rūšies produktai savaime nėra žalingi. Ši nuostata padėjo išlaikyti pozityvų požiūrį į maistą. Dabar vartoju daugiau neperdirbtų produktų, o užkandžiams renkuosi šviežias daržoves ir vaisius. Anksčiau mano mitybos racioną sudarė vien tik perdirbtas maistas ir ypač kaloringi išsinešti skirti valgiai. Turiu prisipažinti, kad solidus, riebalais varvantis mėsainis man ir dabar sužadina apetitą, tačiau tokiais „skanėstais“ mėgaujuosi tik labai retai.
Galbūt smalsu, kaip sudėliotas mano dienos valgiaraštis? Atskleisiu su malonumu.
• Pusryčiai: vištienos kepsnelis, kiaušinis, didriestainis su sūriu, vaisiai ir skrudintas vištienos paplotėlis, varškė su vaisiais arba avižinė košė su ruduoju cukrumi, cinamonu ir razinomis. Kartais išgeriu stiklinę tirštojo kokteilio arba jogurtinio gėrimo.
• Priešpiečiai: ant grotelių arba kitaip kepta vištiena su bulvėmis, kukurūzais, makaronais arba salotomis.
• Užkandžiai: kalakutienos dešros griežinėliai, plėšomos sūrio lazdelės, vaisiai, druska apibarstyti riestainiai, aštrios skrudintos bulvytės, morkos arba salierai.
• Pietūs. Česnakinis mėsos kepsnys su bulvių koše ir smidrais, greitpuodyje arba karšto oro gruzdintuvėje paruošta vištiena arba vištos krūtinėlė su medumi glazūruotomis keptomis morkomis ir graikiškomis makaronų salotomis arba tiršta bulvių ir kukurūzų sriuba su gausiai prieskoniais pagardinta itališka dešra.
• Desertai: šokoladu aplieti vaisiai, braškių suvožtiniai (gaminami iš braškių, krekerių, šokolado ir išlydytų zefyrų).
Sportuoti pradėjau likus tik mėnesiui iki vestuvių ir labai greitai pajutau, kad fizinis aktyvumas tampa nauja mano aistra.
Mano treniruočių grafikas labai priklauso nuo psoriazinio artrito fazės: kai simptomai paūmėja, apie intensyvesnį sportą tenka pamiršti. Jeigu jaučiuosi pakankamai gerai, susiorganizuoju mažo arba vidutinio intensyvumo kardiotreniruotę ir kiloju svarmenis. Stengiuosi tai daryti tris–keturis kartus per savaitę ir daugiau dėmesio skirti arba kojoms, arba rankoms. Manau, kad nuo sporto mano kūnas ėmė keistis daug sparčiau nei vien tik tirpstant kilogramams. Be galo mėgstu iškylauti: pasiekusi tokią vietą, iš kurios atsiveria neaprėpiami horizontai, pasijuntu laiminga ir pakylėta.
Jeigu sportuoti negaliu dėl paūmėjusių skausmų, stengiuosi rinktis kuo aktyvesnį poilsį. Kartais tiesiog pavaikštinėju parke arba po miestą, besižvalgydama į vitrinas. Judėjimą aš stengiuosi paversti galimybe maloniai leisti laiką.
Kaip pasikeitė mano gyvenimas, kai pastangos numesti svorio pagaliau ėmė duoti rezultatą?
Nustojau drausti sau valgyti ir griežtai riboti maistą. Turėjo praeiti ne vieni metai, kol suvokiau, kad tie griežti ribojimai baigiasi persivalgymu. Taigi, turėjau išmokti besąlygiškai leisti sau valgyti tai, ką mėgstu. Būtent ši nuostata iš esmės ir nulėmė lieknėjimo sėkmę. Dabar, kai sugebu atleisti sau už tai, kad kartkartėmis pasmaguriauju, esu apsaugota nuo polinkio persistengti pernelyg save ribodama ir labai greito grįžimo į senas vėžes.
Stengiuosi kuo daugiau judėti, bet tik darydama, kas man patinka. Taigi, jei mėgstate dainuoti, šokti ar netgi vaikštinėti po parduotuves, turėtumėte tuo ir užsiimti – būsite fiziškai aktyvūs, bet anaiptol nesikankinsite ir nesuvargsite. Aktyvus poilsis tikrai prilygsta širdžiai mielai mankštai.
Dabar pradėjau ir kryptingai treniruotis. Iš pradžių darbavausi tik su svareliais, vėliau ėmiau domėtis ir jėgos pratimais. Jei tikslas – sustiprinti širdį ir sulieknėti, labiausiai, aišku, tinka kardiotreniruotės, tačiau ir svarmenų kilojimas padėjo kiek pagerinti kūno formas.
Galop, svarbiausias punktas – iš viso numečiau per 40 kilogramų.
Noriu, kad visos moterys suprastų, jog stengtis verta, nes jų gyvenimas – vertybė. Didelės permainos pareikalauja pastangų, tačiau labiausiai – psichologinio nusiteikimo. Žinokite, kad, neatsižvelgiant į progresą, išauš ne tik gerų, bet ir blogų dienų. Svarbiausia – nenuleisti rankų, nenusivilti savimi. Supraskite, kad jūsų vertė nėra ir niekada nebus matuojama nei kilogramais, nei centimetrais, nei kūno proporcijomis. Kad pati tai suvokčiau, teko gerokai pakoreguoti savo mintis ir įsitikinimus.