Konsultuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamų ligų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Antanavičius:
Trichineliozė – reta, bet pavojinga
„Kol kas daugiausiai atvejų registruojama dėl šernienos ir namų ūkiuose užaugintų kiaulių mėsos, naudojamos prieš tai nepatikrinus dėl trichineliozės“, – teigia J.Antanavičius. – Užsikrėtimas pasireiškia įvairiais požymiais. Ligos pradžioje, kai kirmėlės yra žarnyne, skauda pilvą, kyla šleikštulys, vėmimas, viduriavimas. Vėliau, lervoms migruojant į raumenis, 1–2 savaitės po užsikrėtimo, atsiranda veido ir akių pabrinkimai, formuojasi akių junginės uždegimas, pakyla temperatūra, atsiranda raumenų skausmai, odos bėrimai, nemiga.“
Esant sunkiai ligos eigai, gali prasidėti plaučių uždegimas, širdies nepakankamumas. Esant lengvai infekcijai, ligos simptomų gali ir nebūti. Vaikams dažniau nei suaugusiesiems trichineliozės eiga būna lengva.
„Įtarus, kad asmuo gali sirgti trichinelioze, reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Diagnozė nustatoma atsižvelgiant į būdingus ligos požymius, epidemiologinius duomenis, atliekami kraujo serologiniai tyrimai“, – pasakoja specialistas.
Sergamumo trichinelioze statistika tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje nuolat kinta. Ji priklauso nuo maitinimosi įpročių, mėsos paruošimo būdo, ligos diagnostikos, registracijos, žmonių žinių apie šią ligą bei jos profilaktiką.
„Modernių skerdyklų steigimas, pagerėjusi mėsos kontrolė – pagrindiniai veiksniai, nulėmę kiaulių, o kartu ir žmonių, apsikrėtimo trichinelioze mažėjimą“, – įsitikinęs NVSC atstovas.
Atsarga gėdos nedaro
„Nereikėtų pirkti nelegaliai internetu platinamos ar šalia turgaviečių pardavinėjamos mėsos. Nesusigundykite mažesne kaina, nes gydymui išleisite žymiai daugiau, – įspėja J.Antanavičius. – Į turgavietes patenka mėsa, patikrinta dėl trichineliozės, tačiau jeigu kilo įtarimų, reikia paprašyti parodyti veterinarijos laboratorijos spaudą ant mėsos.“
Svarbus ir mėsos paruošimo būdas. „Mažiau pavojinga yra valgyti troškintą ar virtą mėsą. 250 gramų dydžio mėsos gabaliukus reikia virti 1–1,5 valandos. Aukštoje temperatūroje trichinelės žūsta gana greitai, jei karštis paveikia jas tiesiogiai. Kai patiekalams ruošti naudojami dideli mėsos gabalai, lervos paveikiamos temperatūra nepakankamai ir gali likti gyvybingos. Taip pat trichinelės išlieka gyvybingos, jei mėsa rūkoma, sūdoma ar panašiai apdorojama“, – perspėja pašnekovas.
Specialistas akcentuoja, jog žaliai ir virtai mėsai reikia naudoti atskiras pjaustymo lenteles. Sumalus žalią mėsą mėsmale, įrenginį reikia gerai išplauti, nuplikinti karštu vandeniu, nusausinti ir tik tuomet naudoti kitų produktų malimui.
Skerdi pats? Patikrink!
Saugant savo ir artimųjų sveikatą, svarbu ūkyje paskerstų kiaulių ar sumedžiotų šernų skerdeną patikrinti dėl trichineliozės.
„Tyrimai atliekami greitai, nebrangiai, o ir tiriamosios medžiagos reikia nedaug. Užtenka nupjauti gabaliuką (apie 100 gramų) raumenų (geriausiai diafragmos, liežuvio, tarpšonkaulinių raumenų) ir nunešti į artimiausią Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją. Tyrimus dėl trichineliozės atlieka ir privatūs veterinarijos gydytojai“, – aiškina specialistas ir primena, jog negalima vartoti mėsos, kol nėra atsakymo iš laboratorijos. Mėsa tinkama valgyti tik gavus neigiamą atsakymą.
„Kad namų ūkiuose auginamos kiaulaitės užaugtų sveikos, reikia naikinti graužikus. Jie yra pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje“ – pabrėžia J.Antanavičius. Kiaules gali užkrėsti ir medžiotojai, jei šeria savo gyvulius laukinių gyvūnų atliekomis, kurios gali būti trichinelių šaltinis.
„Medžiotojai sumedžiotus laukinius žvėris turi apdoroti tik žvėrienos tvarkymo aikštelėse, tinkamai utilizuojant jų atliekas. Jos turi būti šalinamos tik į specialiai tam skirtas duobes, siekiant apsaugoti aplinką nuo galimo užkrato išplatinimo“, – sako NVSC atstovas.
Įspėjimas žvėrienos mėgėjams
Nors žmonės dažniausiai užsikrečia trichinelėmis suvalgę užkrėstos kiaulių ar šernų mėsos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, būta atvejų, kai užkratu tapo barsukų ar bebrų mėsa. Šia pavojinga žmogui liga serga bei ją platina mėsėdžiai ir visaėdžiai gyvūnai, tokie kaip lapės, usūriniai šunys, meškėnai, pelės.
„Trichineliozė – tai bendra gyvūnų ir žmonių parazitinė liga, kurią sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės, laikinai parazituojančios plonosiose žarnose. Vėliau jų lervos visą žmogaus ar gyvūno gyvenimą praleidžia raumenyse. Ši liga sukelia ne tik ekonominius nuostolius gyvūnų laikytojams ar medžiotojams, bet ir sunkias ligas žmonėms, net mirtį. Nors susirgimų jau seniai nebuvo, patys turime būti atsakingi rinkdamiesi mėsą ir netikėti mitais, kad kiaulės arba šernai neserga“, – sako Vaidas Jonušaitis, VMVT Skubios veiklos skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-valstybinis veterinarijos inspektorius.
Remiantis VMVT stebėsena, šernų užsikrėtimai trichinelioze nustatomi kiekvienais metais, dažniausia tuose pačiuose regionuose, pavyzdžiui, Kėdainių ir Kelmės rajonų savivaldybėse. 2023 m. atlikus Lietuvoje sumedžiotų šernų trichineliozės laboratorinius tyrimus, nustatyti net 15 parazitais užsikrėtusių šernų. Daugiausiai atvejų užfiksuota Kauno miesto, Kelmės, Vilniaus, Anykščių rajonų savivaldybėse.
Vartojant šernieną, barsukų ar bebrų mėsą taikomi tokie patys trichineliozės tyrimų reikalavimai kaip ir kiaulienai.
Verta žinoti
Norint išvengti trichineliozės, svarbu:
- Reguliariai naikinti graužikus – pagrindinius trichineliozės platintojus.
- Vartoti tik veterinarijos specialistų patikrintą kiaulieną, šernieną ar kitą žvėrieną.
- Neragauti ir nevalgyti žalios mėsos, faršo.
- Gyvulių skerdimo, maisto paruošimo vietose reguliariai atlikti deratizaciją.
- Saugiai pašalinti kritusius graužikus ar kitus gyvūnus (sudeginti).
- Nepirkti nelegaliai pardavinėjamos mėsos.
- Plauti rankas, laikytis tvarkos bei sanitarijos reikalavimų.