Publikuojame ištrauką iš leidyklos „forSmart“ išleistos Connirae Andreas ir Steve'o Andreas knygos „Protas turi širdį“.
Užuot nuolat „kariavus“ su maistu, daug lengviau yra išmokti mąstyti ir reaguoti taip, kaip tai natūraliai daro liekni žmonės.
Svorio metimo faktoriai
Problemų dėl svorio gali kilti dėl įvairių priežasčių. Būdų, kaip su tuo kovoti, – daug, tačiau apie vieną veiksmingiausių, ko gero, dar nesate girdėję. Toliau šiame skyriuje pateikiama natūraliai liekninančios mitybos strategija. Jei norite numesti svorio ir dar nesilaikote šios mitybos strategijos, turbūt tai – vienintelis dalykas, ko jums trūksta.
Blogiausiu atveju, tai bus pirmas svarbus žingsnis tampant natūraliai lieknu. Kai kurie norintieji numesti svorio jau laikosi šios strategijos, ir, kad galiausiai pasiektų norimo svorio, jiems tereikia dar vieno pokyčio. Kitiems šios strategijos išmokimas yra esminis žingsnis judant reikiama linkme, tačiau būtini ir kiti pokyčiai.
Pavyzdžiui, žmonės dažnai persivalgo, kai yra nelaimingi ar apimti nerimo, nes tai yra paprastas būdas patirti mažą, bet patikimą gyvenimo malonumą. Tačiau tapsmas laimingesniais ar įtampos sumažinimas kitais būdais dažnai pašalina persivalgymo poreikį (daugelis šioje knygoje pateiktų metodų gali būti panaudoti to įgyvendinimui).
Kiti žmonės valgo saikingai, bet nepakankamai sportuoja, kad išlaikytų esamą svorį. Atradimas mėgstamo užsiėmimo, tinkančio konkrečiam gyvenimo būdui, dažnai yra ypač svarbus faktorius. Pozityvi motyvacija, išsamiau aptariama penkioliktame skyriuje, taip pat gali padėti.
Kai kurie žmonės nemoka tinkamai reaguoti į rodomą seksualinį dėmesį, tad jiems nepatrauklus antsvoris gali tapti efektyviu tokių situacijų vengimo veiksniu. Kai toks žmogus išmoksta, kaip tinkamai reaguoti į flirtą, ir kaip aiškiai pasakyti „ne“, išnyksta ir poreikis turėti antsvorio.
Tai – tik keletas faktorių, su kuriais susiduriame kalbėdami apie svorio problemas. Kadangi kiekvienas asmuo yra unikalus, kiekvieną kartą mūsų svarbiausias tikslas yra sužinoti, kas tam žmogui yra reikšmingiausia. Kadangi natūraliai liekninančios mitybos strategija yra tinkamo ir lengvo svorio metimo pagrindas, aptarsime ją smulkiau. Vėliau pateiksime išsamius nurodymus, kaip jos išmokti ir patiems ja pasinaudoti.
Natūralaus lieknėjimo strategijos atradimas
Mokantis vidurinėje mokykloje ir koledže, buvo paplitęs manymas, jog „lieknumas“ ar „antsvorio turėjimas“ yra genetinė lemtis, kurios negalima kontroliuoti. Panašiai mąstėme ir mes, iki pat 1979-ųjų, laikotarpio, kai seminaruose aktyviai mokėme neurolingvistinio programavimo strategijų. Beveik atsitiktinai atradome strategiją, arba „minčių seką“, kuri daugeliui žmonių suteikia galimybę tapti natūraliai liekniems.
Sutikome moterį, kuri norėjo atrasti strategiją, kada ir ką valgyti. Klara turėjo kiek didesnį nei 45 kilogramų antsvorį ir norėjo bent kiek jį sumažinti. Jos minčių seka buvo labai trumpa ir paprasta, ir buvo visiškai aišku, kodėl ji turėjo antsvorio: Matai maistą ––> Valgyk. Suabejojome, ar tikrai žmogus, pamatęs maistą, visada puola valgyti, todėl nusprendėme ją išbandyti.
Seminarų kambaryje buvo maisto, ir iš tiesų, jį išvydusi, Klara pajuto norą valgyti. Ji negalvojo apie tai, ar yra alkana, ar maistas skanus, ir kaip jausis pavalgius. Pradėjome modeliuoti alternatyvią strategiją, galinčią padėti moteriai geriau nuspręsti, kada ir ką valgyti. Mūsų tikslas buvo atrasti būdą, kaip jai tapti natūraliai liekna.
Atlikta daug tyrimų, kuriuose analizuojami žmonės, patiriantys sunkumų metant svorį, ir įvairios jų propaguojamos dietos ar terapijos. Daugelis neurolingvistinio programavimo modelių buvo sukurti remiantis žmonių, lengvai pasiekusių norimą svorį, patirtimi. Tyrinėdami natūraliai lieknus žmones ir suvokdami, kaip jie to pasiekia, galime jų sugebėjimų išmokyti kitus žmones.
Natūraliai liekni žmonės nesijaučia verčiami būti lieknais. Jie nesigaili „nepaskanavę gero maisto“ ir neriboja savo mitybos. O besilaikantys dietų tai daro nuolatos. Užuot nuolat „kariavus“ su maistu, daug lengviau yra išmokti mąstyti ir reaguoti taip, kaip tai natūraliai daro liekni žmonės.
Jau eilę metų mokiname žmones strategijos, nurodančios, kaip išsirinkti maistą. Daugelis klientų džiaugiasi, kad jiems be jokio vargo pavyko natūraliai sulieknėti.
Natūraliai liekninančios mitybos strategija
1. Pirmiausia kažkas priverčia žmogų pagalvoti apie maistą. Tai gali būti suvokimas, kad atėjo pietų pertraukos metas, dėmesys kažkam, mininčiam pietus, alkio pajautimas ar maisto pamatymas.
2. Pagalvoję apie maistą, įvertiname, kaip dabar jaučiasi mūsų skrandis.
3. Savęs paklausiame: „Kas būtų geriausia mano skrandžiui?“
4. Vizualizuojame galimą maisto porcijos variantą: sumuštinį, lėkštę sriubos, dubenį salotų ir pan.
5. Įsivaizduojame, kad valgome šį maistą. Pagalvojame apie jo skonį, apie tai, kaip jis patenka į skrandį. Stengiamės įsivaizduoti, kaip šis maisto kiekis jaustųsi mūsų skrandyje, jei jį valgytume dabar.
6. Jeigu šis jausmas mums patinka labiau, nei jausmas išvis nepavalgius, šį maistą pasiliekame kaip vieną iš galimybių. Jei ne, jo atsisakome.
7. Toliau vizualizuojame kitą maistą, kurį galbūt valgysime.
8. Įsivaizduojame, kaip paragaujame šio maisto, ir koks jausmas apima jam patekus į skrandį ir užsilikus kūne keletą valandų.
9. Atkreipiame dėmesį į tai, ar mums patinka šis jausmas. Ar jis geresnis nei kiti, iki šiol buvę? Stengiamės prisiminti labiausiai patikusį variantą ir jį palyginame su kitais.
10. Kartojame 7-tą , 8-tą, ir 9-tą žingsnius tiek, kiek reikia, visada turėdami omenyje, kokio maisto vartojimas leis jaustis geriausiai ilgą laiką. Su tuo maistu palyginame kiekvieną kitą.
11. Kai pajuntame, jog apsvarstėme pakankamai, valgome tą maistą, kuris, mūsų nuomone, užtikrins ilgalaikę gerą savijautą. Kitaip tariant, valgome dėl to, kad pajustume šios geros savijautos vertę.
Jei esate natūraliai lieknas žmogus, jūs turbūt galvojate: „Žinoma. Kaipgi kitaip galima rinktis maistą?“ Tačiau jei esate turėję sunkumų metant svorį, galvojate kiek kitaip. Tokiu atveju dabar greičiausiai svarstote: „O kaip susilaikyti nuo šokolado, ledų ir kitų tukinančių dalykų?!“
Atsakymas – „niekaip“. Retkarčiais, ko gero, visi valgome tukinančio maisto, bet dažniausiai tik po truputį. Niekas nedraudžia valgyti kaloringo, nesveiko maisto. Tačiau paprastai jo nenorime, nes žinome, jog dauguma tukinančių dalykų juos valgančius žmones ilgainiui privers jaustis blogai. Jei įsivaizduojame, kad suvalgėme visą lėkštę riebaluose plaukiojančių keptų svogūnų žiedų, ir pamatome juos, visą popietę lėtai virškinamus savo skrandyje, pajuntame tą ne patį maloniausią „blogumo“ jausmą.
Jei įsivaizduojame, kad pietums suvalgėme kelias porcijas ledų, panašiai galime pajusti gresiančius visą popietę varginsiančius nemalonumo, nuovargio, apsnūdimo jausmus. Tačiau jei įsivaizduojame, kad suvalgėme didelę lėkštę karštos daržovių sriubos, kuri praleis mūsų kūne visą popietę, pasijuntame žymiai geriau.
Žinoma, kiekvienas iš mūsų skirtingai reaguoja į skirtingą maistą. Galbūt kalakutienos sumuštinis ar krevečių salotos gali užtikrinti jūsų gerą savijautą. Atminkite, kad vienoks maistas žmogui reikalingas vieną dieną, kitoks – kitą, nes kūnas keičiasi, reaguoja į tai, kas vyksta, ką vakar valgėte, ką veikėte, kaip paskutiniu metu miegate, ar jums šalta, ar karšta, ir t. t. Beje, turbūt bet koks maistas atrodytų skanus, jei būtumėte nevalgęs tris dienas iš eilės.
