Taip pat ir kiekvieno iš mūsų tikslas turėtų būti ne tik kuo anksčiau pastebėti pirmuosius artėjančios ligos signalus, bet didžiąją dalį savo dėmesio skirti įpročiams, kurie leis užkirsti kelią žalingiems procesams vos jiems pasireiškus. Siekiant tinkamo sveikatos palaikymo, reikėtų nepamiršti ir antioksidantų svarbos, rašoma bendrovės „Valentis Pharma“ pranešime spaudai.
Antioksidantai – atakai prieš žalingus procesus
Nors daugeliui girdėtas terminas „antioksidantai“, tačiau tik retas tiksliai pasakytų, kas tai per medžiaga. Trumpai tariant, antioksidantus galėtume įvardinti kaip substancijas, kurios padeda sumažinti laisvųjų radikalų sukeliamą žalą. Verta paminėti ir tai, kad laisvuosius radikalus išskiria pats organizmas, reaguodamas į įvarius jam nepalankius procesus. Šiuos laisvuosius radikalus neutralizuoti galintys antioksidantai gali būti tiek natūralios, tiek ir dirbtinės kilmės. Pirmieji gali būti gaunami su augaliniu maistu, o tai dar viena priežastis, kodėl jo turime suvartoti pakankamai, arba pagaminami paties organizmo.
Laisvieji radikalai – kasdieninio gyvenimo iššūkis
Laisvuosius radikalus išskiria organizmo ląstelės, reaguodamos į įvairius procesus, vykstančius organizme ar aplink jį. Jų gamybą skatina įvairūs uždegiminiai procesai, aplinkos užterštumas, UV spinduliuotė, rūkymas ir kiti. Jei laisvieji radikalai nėra efektyviai neutralizuojami, prasideda reiškinys, vadinamas oksidaciniu stresu, kuomet laisvieji radikalai pažeidžia organizmo ląsteles, o tai jau siejama su didesne rizika sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, vėžiu, artritais, kvėpavimo sistemos ligomis ir daugeliu kitų. Norint palaikyti bendrą organizmo sveikatą, svarbu užtikrinti pakankamus laisvųjų radikalų neutralizavimui reikalingus antioksidantų kiekius.
Oksidacinis stresas – kas jį skatina?
Yra žinoma, kad oksidacinį stresą skatina įvairūs daugelį žmonių kasdien lydintys veiksniai. Prie tokių gali būti priskiriami organizmo audinių pažeidimai, sukelti traumų ar uždegiminių procesų, per didelis fizinis krūvis, per gausus vartojimas perdirbto maisto, transriebalų, dirbtinių saldiklių, maistinių dažų ir kitų priedų, taip pat rūkymas, radiacija ar oro užterštumas. Šie neigiami veiksniai paskatina per didelį išskyrimą tam tikrų jonų, pavyzdžiui geležies ar vario, taip pat fermentų, dalyvaujančių laisvųjų radikalų gamyboje, bei kitus sudėtingus procesus, o visa tai perauga į oksidacinį stresą.
Kaip sumažinti oksidacinio streso žalą?
Pirmiausia, stenkitės išvengti veiksnių, kuriuos galite kontroliuoti. Pavyzdžiui, rečiau būkite aplinkoje, kur oro tarša didesnė, taip pat venkite intensyvios UV spinduliuotės. Žinoma, jei rūkote, stenkitės atsikratyti šio įpročio. Nors mokslinių studijų išvados dažnai būna prieštaringos ir ne visada sutariama, ar vartojant konkrečius antioksidantus tikrai galima išvengti ligų vystymosi, tačiau dažnai pastebima, kad tinkama ir subalansuota mityba tikrai ženkliai prisideda prie geros sveikatos palaikymo.
Antioksidantų įvairovė
Antioksidantų grupę vienija tai, kad jie visi veikia prieš laisvuosius radikalus, nors tai gali būti pačios įvairiausios medžiagos. Pavyzdžiui, antioksidantams priskiriami gerai visiems žinomi vitaminai, tokie kaip, A, C, E, taip pat selenas, polifenoliai, flavanoidai, kurių galime gauti su subalansuota mityba, vartodami pakankamai augalinio maisto. Ne veltui vis akcentuojama subalansuota ir įvairi mityba – reikia žinoti, kad kiekvienas antioksidantas turi savo funkciją, todėl turime užtikrinti visų jų resursus.
Tinkama mityba – raktas į lėtinių ligų prevenciją
Įrodyta, kad tinkama mityba gali padėti valdyti įvairias lėtines ligas. Puikus to pavyzdys – kraujospūdžio reguliavimas. Kalbant apie konkrečius produktus, alyvuogių aliejus taip pat vertas paminėti dėl savo vertingųjų savybių. Mokslinės studijos pastebi, kad gausus alyvuogių aliejaus vartojimas sumažina įvairių onkologinių ligų, pavyzdžiui, prostatos ar krūtų vėžio riziką.
Manoma, kad tokį efektą lemia jo sudėtis, gausi mononesočiųjų riebalų rūgščių, taip pat biologiškai aktyvių komponentų, kaip tokoferoliai, polifenoliai ir kitos medžiagos. Pastarąjį dešimtmetį ir maisto gamybos industrija vis daugiau dėmesio skiria medžiagoms, kurios be savo maistinės vertės turi potencialą dalyvauti lėtinių ligų prevencijoje ar net gydyme kaip pagalbinė priemonė. Tai dažniausiai yra polifenoliai, karotenoidai, polinesočiosios riebalų rūgštys ar peptidai.
Polifenoliai – mūsų pamėgtame maiste
Polifenoliai – tai sudedamoji dalis įvairių augalinių produktų – vaisių, daržovių, žolelių, prieskonių, arbatos, juodojo šokolado ar raudono vyno. Kaip jau aptarėme anksčiau, polifenoliai, veikdami kaip antioksidantai, prisideda neutralizuojant žalingą laisvųjų radikalų poveikį, kurie, kitu atveju, pažeistų organizmo ląsteles ir galiausiai galėtų vesti prie vėžinių, širdies ir kraujagyslių ligų ar diabeto. Manoma, kad prie lėtinių ligų prevencijos prisideda ir tai, kad polifenoliai mažina uždegiminius procesus. Be to, jie turi įtakos ir žarnyno mikrobiotai, kuri polifenolius metabolizuoja į aktyvius komponentus. Tai, kiek polifenolių bus maiste priklauso ir nuo maisto produkto, ir nuo to, kur jis augo, kiek prisirpęs yra ar kaip buvo transportuotas ir sandėliuotas.
Kurkuminas – ypač naudingas sveikatai
Kurkuminas, išgaunamas iš ciberžolės, taip pat yra mums jau žinomas polifenolis. Jis priklauso imbierinių augalų šeimai, kuri nuo seno buvo naudojama ajurverdinėje medicinoje gydant astmą, anoreksiją, kosulį, kepenų ir širdies ligas, diabetą, Alzheimerį. Įvairios mokslinės studijos taip pat patvirtina, kad jis pasižymi priešinfekciniu, priešuždegiminiu, antioksidaciniu ir antikarcinogeniniu poveikiu.
Manoma, kad kurkuminas prisideda prie antivėžinių procesų tiek slopindamas jų progresavimą, tiek ir pačią jų pradžią. 2019 metais išspausdintoje publikacijoje aprašytas tyrimas, kuriame kurkumino preparatas buvo išbandytas su 18–35 metų nutukusiais vyrais. Paaiškėjo, kad po 12 savaičių papildo vartojimo pagerėjo tam tikrų metabolinių žymenų, siejamų su širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata bei cholesterolio koncentracijos kraujyje rodikliai, lyginant su grupe, gavusia placebą. Tyrimą atlikę mokslininkai tikisi, kad kurkuminas teikia daug vilčių kaip medžiaga, galinti sušvelninti nutukimo poveikį sveikatai.