Vertingas augalinių baltymų šaltinis
Lilė Lukminaitė, sveikos gyvensenos konsultantė, sako, kad bolivinių balandų sėklose randama net devynių rūšių pagrindinių aminorūgščių, kurių proporcija, vertinant naudą žmogui, beveik ideali: „Kynva – labai svarbus proteinų (baltymų) šaltinis, ypač rekomenduojamas vegetarams, nes jos baltymų grandinė labai artima mėsos grandinei. Joje yra mangano, fosforo, vario, magnio, kalcio, geležies, vitaminų B1, B2, B6, D ir E."
„Kynva lengvai virškinama, o svarbiausia – ji neturi glitimo, tad tinka ir alergiškiems žmonėms. Be to, kynvoje yra riboflavino, ląstelienos, angliavandenių ir folio rūgšties daugiau negu kviečiuose, miežiuose, avižose ar ryžiuose. Trumpai tariant, kynva – tai ir duona, ir pienas, ir bulvė, ir kiaušinis, ir mėsa viename, tai yra visų šių produktų reikalingiausios maistinės medžiagos yra viename produkte!“ – vardina pašnekovė.
Grožiui ir sveikatai
Anot L.Lukminaitės, kynvoje sočiai ir lizino – aminorūgšties, kuri skatina geresnį kalcio pasisavinimą, o tai savo ruožtu yra būtina saugant stiprius kaulus, plaukus ir dantis. Mitybos specialistai teigia, kad toks unikalus maisto medžiagų rinkinys viename augale itin svarbus diabetikams, ateroskleroze, migrena besiskundžiantiems žmonėms.
„Yra žinoma, kad bolivinių balandų sėklos puikiai tinka ir sergantiesiems diabetu, mat sėklų glikemijos indeksas itin žemas, todėl nesukelia cukraus kiekio kraujyje šuolių. Iš kynvų sėklų pagamintas maistas lengvai virškinamas, nealergizuoja jautrių žmonių. Tai puikus maisto produktas norintiems numesti svorio, nes ilgam suteikia sotumo jausmą. Jį drąsiai gali vartoti sergantieji celiakija ir netoleruojantieji ar alergiški glitimui, – teigia sveikos gyvensenos konsultantė. – Be to, kynvos – tikras antioksidantų, kurie lėtina senėjimo procesus ir padeda išvengti daugelio ligų, šaltinis.“
Idėjos gaminantiems kynvą
„Kynvos būna skirtingų spalvų: juodos, tamsiai rudos, raudonos, rožinės, gelsvos, baltos. Labiausiai vertinamos yra baltos ir didesnės sėklos. Nepamirškite, kad atidarytą pakelį, jei norite laikyti ilgiau nei mėnesį, reikėtų dėti į šaldytuvą, – sako L.Lukminaitė. – O kynvą puikiai paruoš ir vos gaminimo pradžiamokslį praėjęs virtuvės šefas. Pirmiausia sėklas gerai perskalaukite šaltame vandenyje, kad pasišalintų kartokas apvalkalas. Tada suberkite į švarų šaltą vandenį (santykiu 1:2) ir virkite apie 15 minučių. Išvirusi kynva gerokai „padidėja“, net pakeičia formą – kruopos tampa spiralės formos, yra traškios. Prieš verdant sėklas galite trumpai apkepti keptuvėje“.
L.Lukminaitė sako, kad didelis kynvų privalumas – universalumas, mat jų skonis ir kvapas neįkyrus, tačiau įdomus, šiek tiek primena riešutus. Jomis galima pakeisti ryžius, makaronus ar košes. Pavyzdžiui, avižos receptuose gali būti drąsiai keičiamos į kynvą. Išvirtos kruopos, sumaišytos su vaisiais, riešutais ir (ar) medumi, gali tapti puikiais pusryčiais.
Iš bolivinių balandų sėklų taip pat gaminami miltai, makaronai. Vegetariškuose patiekaluose kynva dažnai naudojama dėl puikios tekstūros. Kynvų sėklas galima vartoti ir daigintas. „Trumpai tariant, bolivinės balandos gali būti valgomos vienos (košė), vartojamos kaip priedas prie karštų patiekalų (apkepų, troškinių, sriubų), kaip įvairių salotų sudėtinė dalis (išvirtos sėklos gali būti maišomos su įvairiausiomis daržovėmis), kaip priedas prie rytinių dribsnių, kaip saldžių patiekalų ingredientas“, – galimus variantus vardija L.Lukminaitė.
Receptai
Gaivios salotos su kynva
Reikės:
50 bolivinės balandos (kynvos) kruopų,
3–4 vyšninių pomidoriukų,
30 g saulėje džiovintų pomidorų,
saujos daigų (tinka saulėgrąžų, ridikų ar kt.),
žiupsnelio Persilado prieskonių (arba kitų mėgstamų).
Praskalaukite kruopas švariu vandeniu, užmerkti vandenyje ir palikite per naktį.
Ryte kruopas pavirkite 5 minutes (jei neužmerktos, virkite apie 20 minučių). Sudėkite supjaustytus saulėje džiovintus ir paprastus pomidoriukus. Viską išmaišykite su mėgstamais prieskoniais. Skanaus!
Grybų ir bolivinės balandos plovas
Reikės:
500 g bolivinės balandos (kynvos),
50 g alyvuogių aliejaus,
3 skiltelių česnako,
200 g pievagrybių (ar kitų grybų),
keleto šakelių petražolių,
1 baltojo svogūno galvos,
500 ml sultinio.
Susmulkintus pievagrybius ar kitus grybus pakepinkite aliejuje – iki kol pakvips grybais. Tada suberkite kubeliais susmulkintą svogūną. Dar pakepinkite, kol svogūnas suminkštės. Grybus ir svogūnus sumaišykite su išvirtomis bolivinėmis balandomis, įdėkite susmulkintą česnaką ir dar šiek tiek pakepinkite. Užpilkite sultinio ir, sumažinę ugnį, kepkite dar apie 15 minučių. Nuolatos maišykite. Pačioje pabaigoje suberkite petražoles. Jei mėgstate aštriai, galite įsidėti pasmulkinto aštriojo pipiro. Skanaus!
Pomidorų ir bolivinės balandos sriuba
Reikės:
1,7 l sultinio,
100 g kynvos,
4 didelių pomidorų,
2 bulvių,
2–3 svogūnų,
1 morkos,
ketvirtadalio saliero koto,
2 skiltelių česnako,
ryšelio petražolių,
alyvuogių aliejaus,
druskos ir pipirų.
Pirmiausia išvirkite bolivinės balandos kruopas. Svogūną, salierą, morką ir bulves supjaustykite nedideliais kubeliais, o pomidorus – vidutinio dydžio kubeliais. Storadugniame puode įkaitinkite aliejų ir sudėkite susmulkintas daržoves. Pakepinkite apie 10 minučių, tada sudėkite pomidorus, sumažinkite ugnį ir kepkite dar apie 5 minutes. Užvirinkite sultinį, į jį sumeskite gerai nukoštas išvirtas bolivines balandas ir bulves. Pavirkite apie 15 minučių. Sudėkite patroškintas daržoves ir virkite dar apie 10 minučių. Susmulkintus česnakus ir petražoles ant sriubos užberkite prieš pat patiekiant. Skanaus!