2016-aisiais aš, kaip pacientė, kuriai diagnozuotas 2 stadijos krūties vėžys, po dviejų operacijų ir 20 savaičių trukusio chemoterapijos kurso drįsau pasijusti galinti lengviau atsikvėpti: maniau, kad intensyviausias ir siaubingiausias gydymo etapas pagaliau baigėsi, todėl patylomis ėmiau svajoti, kaip švęsiu naujo gyvenimo pradžią – net bilietus į Billy Joelo koncertą nusipirkau. Deja, praėjus vos kelioms savaitėms, mane ištiko siaubingas viduriavimo priepuolis. Maniau, kad aiškiai apsinuodijau maistu, todėl ėmiau ypač stebėti, ką dedu į burną. Vis dėlto problema nedingo, nors, laimei, sumažėjo.
Ėjo savaitės, o aš nepalioviau viduriavusi, be to, kamavo pykinimas ir gastroezofaginis refliuksas. Dėl tokios būklės per mėnesį numečiau puspenkto kilogramo.
Privalau paminėti, kad vieni iš vaistų, kuriuos turėjau gerti, kad vėžys neatsinaujintų, buvo nauji, ir man buvo pasakyta, kad vienas iš galimų nepageidaujamų reiškinių yra diarėja (viduriavimas), todėl paprašiau gydytojo atšaukti jų skyrimą, bet, jam primygtinai paraginus tęsti kursą, nesiginčijau – nors ir nenoriai, ir toliau gėriau tuos vaistus. Visomis išgalėmis stengiausi gerti pakankamai vandens ir kuo sveikiau maitintis, bet man atrodė, kad visiškai joks maistas neužsilaiko organizme, kaipmat išeina lauk, todėl, be abejo, ir toliau krito svoris, o mane vis labiau kankino nerimas. Dėl nelemtų bėdų net Billy Joelo koncertą teko praleisti.
Ne kartą teko gultis į ligoninę, bet niekas nieko nepaaiškino
Vieną sekmadienį svečiavausi pas draugę, kur šventėme jos mažylio gimtadienį. Tądien jaučiausi puikiai, tačiau kai atsistojau pasisveikinti su atvykusiais svečiais, akyse viskas pradėjo suktis ir aš nukritau ant grindų. Draugai nugabeno mane į ligoninę, kur teko išbūti visą parą. Man buvo nustatyta dehidratacija ir žemas elektrolitų kiekis. Tiktai po šio incidento nuo vėžio mane gydęs specialistas leido nebegerti naujųjų vaistų. Deja, net ir tada aš nepasijutau geriau.
Sveikata ir toliau prastėjo. Atrodė, kad nėra jokio išsigelbėjimo ir niekas nenumano, ką turiu daryti, kad pagaliau imčiau taisytis. Mano gydytojas nurodė kreiptis į konkrečius specialistus, tačiau vizito pas juos turėjau laukti po kelias savaites. Per tą laikotarpį teko dar sykį pabuvoti ligoninėje. Teko patirti toli gražu ne vieną nuo dehidratacijos gelbstinčią infuziją. Buvo daryta begalė laboratorinių testų ir skenavimo procedūrų. Mane konsultavo (internetu) net keli specialistai. Visi mėgino suformuluoti kokį nors tikėtiną paaiškinimą (kalbėjo apie inkstų infekciją, tulžies akmenis ir kt.), tačiau kai testų rezultatai paneigdavo jų spėjimus, jie savo prielaidas atmesdavo. Jaučiausi taip, tarytum mano atvejis buvo tiesiog neišsprendžiamas.
Neįtikėtinas, bet labai paprastas sprendimas
Kai gydžiausi nuo vėžio, buvau įsitikinusi, kad pavyks išsikapstyti. Šįkart jaučiausi visiškai kitaip: neįsivaizdavau, ką būtų galima daryti, kad pagaliau pasveikčiau. Net abejojau, ar tai išvis įmanoma. Su kiekviena diena savijauta prastėjo ir mano nuogąstavimai tolydžio augo. Per trejetą mėnesių netekau maždaug 18 kilogramų. Apie ėjimą į darbą negalėjo būti nė kalbos. Net pasivaikščiojimas po nuosavą rajoną jau tapo tikru iššūkiu. Buvau ne juokais išsigandusi.
Galų gale, gydytojas nusiuntė mane pas gastrointestinių ligų ir mitybos specialistą. Vėl teko gultis į ligoninę, kad būtų atlikti tam tikri tyrimai, galbūt padėsiantys surasti konkrečius atsakymus. Man buvo taikoma parenterinė mityba, o kai būklė stabilizavosi, gydytojas skyrė endoskopijos ir kolonoskopijos tyrimus. Jo pateikta diagnozė privertė nustebti: man, pasirodo, buvo išsivysčiusi celiakija (arba gliuteninė enteropatija). Beprotiškiausia atrodė tai, kad, jei į bet kurią gydymo įstaigą būčiau prisistačiusi be jokių siuntimų, „tiesiai iš gatvės“, ir nupasakojusi tuo metu patiriamus simptomus, bet kuris gydytojas veikiausiai būtų tuojau pat ištyręs, ar nesergu celiakija – autoimunine liga, kuriai būdingas kviečių baltymo glitimo arba į jį panašių miežių ir rugių baltymų lemiamas plonosios žarnos gleivinės pažeidimas bei sutrikęs maisto medžiagų įsisavinimas, taip pat gausus ir dažnas viduriavimas. Manau, kad tik dėl neseniai persirgto vėžio gydytojai ieškojo visiškai kitokių paaiškinimų ir mano skundus dėl sustreikavusio žarnyno tiesiog praleido pro ausis.
Kai tapo aišku, kad sergu celiakija, pradėjau laikytis atitinkamo mitybos plano – valgyti tik tokius produktus, kuriuose nėra glitimo, – ir labai greitai pasijutau geriau. Celiakija pakoregavo visą mano gyvenimą: dabar kruopščiai planuoju kiekvieną valgymą ir visada nešiojuosi savų užkandžių. Visus metus maitinausi vien namie, tačiau vėliau pavyko rasti restoranų, siūlančių man tinkamus ir saugius patiekalus. Jau šešetą metų gyvenu be vėžio ir mano savijauta – kuo puikiausia. Beje, jau pabuvojau ir Billy Joelo koncerte, nors jo teko palaukti net porą metų.
****
Iš ko suprasti, kad galbūt sergate celiakija?
„Celiakija yra imuninės sistemos reakcija į kviečiuose, miežiuose ir rugiuose esančius baltymus. Visiems jiems įvardyti vartojamas terminas „glitimas“, – aiškina Josephas Murray, medicinos profesorius iš Mayo klinikos Medicinos koledžo.
Jei žmogus turi genetinį polinkį į celiakiją, glitimo turinčių produktų vartojimas gali išprovokuoti reakciją, nulemiančią plonosios žarnos pažeidimus. Kai taip nutinka, organizmas nustoja savintis gyvybiškai svarbius vitaminus ir mineralus. Negydant celiakijos, pasak J. Murray, gali išaugti tokių susirgimų kaip 1 tipo diabetas, širdies ligos ir osteoporozė rizika.
Celiakija serga maždaug 1 proc. pasaulio populiacijos, tačiau teisinga diagnozės nustatoma mažiau nei trečdaliui iš bendro skaičiaus. Kartais celiakija pasireiškia jau vaikystėje, bet gali prasidėti ir daug vėlesniu gyvenimo laikotarpiu, teigia J. Murray. Nors šios ligos atveju reikšmingas vaidmuo tenka genetikai, tikslios šios būklės priežasties įvardyti neįmanoma. Kartais celiakiją gali išprovokuoti sunki virškinamojo trakto liga arba, nors ir retai, kokie nors vaistai.
Galimi celiakijos simptomai:
• Viduriavimas (diarėja)
• Svorio kritimas
• Pilvo pūtimas (meteorizmas)
• Vidurių užkietėjimas
• Nuovargis
• Galvos skausmai
• Mažakraujystė (anemija)
Kol kas yra žinomas tik vienas būdas kovoti su celiakija – laikytis glitimo neturinčių produktų mitybos plano.
„Tinkama dieta gerokai palengvina celiakijos simptomus ir daugeliu atveju net išgydo žarnyno pažeidimus, – nurodo J. Murray. – Aišku, visiškai išvengti glitimo yra be galo sudėtinga, todėl nuolatos vykdomi tyrimai, kurių tikslas – atrasti naują ligos gydymo metodiką.“