Gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė teigia, kad žiemos metu tinkamai pasirinkus maisto produktus vitaminų neturėtų trūkti. Neįvairus maitinimosi racionas ar perteklinis perdirbto maisto vartojimas gali lemti vitaminų trūkumą nepriklausomai nuo metų laiko.
Pasak gydytojos, kiekvienas vitaminas turi savo funkciją ir dažniausiai ne vieną, tad jų trūkumas dažnai pasireiškia bendrais simptomais – nuovargiu, silpnumu, galvos skausmu, dažnesnėmis infekcijomis.
„Pavasarį atbundantys augalai atneša didesnius vitaminų kiekius. Pradėjus žaliuoti pirmiesiems lapams ar žolynams, galime pasisemti iš jų energijos. Kiaulpienių, rūgštynių, garšvų ir kitų valgomų žolių lapai yra pilni įvairių vitaminų. Ant palangių galima pasisodinti šiek tiek salotų, svogūnų ar petražolių. Vitaminų reikia gauti nedideliais kiekiais, tad kasdien suvalgant kelis šviežius lapelius pagerės ir savijauta“, – sakė gydytoja J. Parnarauskienė.
Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė, vasaros metu siūlo valgyti uogas, kurios turi nuo kelių iki keliasdešimt kartų daugiau antioksidantų nei vaisiai. Didžiulį privalumą turi miško uogos, nes jos netręšiamos, neapdorojamos.
„Nereikia manyti, kad jeigu vasarą prisivalgiau uogų, tai vitaminų prisikaupiau visiems metams, todėl ir verta tų gamtos gėrybių užšaldyti ar padžiovinti. Ant uogų, ypač braškių ir žemuogių nereikia berti cukraus, jeigu norite, vaikams uogas sutrinkite ir sumaišykite su saldžiais vaisiais“, – pataria specialistė.
Štai keletas žmogaus organizmui būtinų vitaminų, kuriais pasotinsite savo organizmą valgydami daržoves, vaisius ir uogas.
Vitaminas C
Vitaminas C geriausiai žinomas kaip pagalbininkas imuninei sistemai stiprinti. Taip pat svarbus kolageno, baltymo, kuris padeda žaizdoms gyti, gamybai. Šio vitamino gausu šaltalankių uogose, juoduosiuose serbentuose, raugintuose kopūstuose, saldžiuose pipiruose, paprikose, avietėse, braškėse. 1 stiklinėje braškių vitamino C yra 90 proc. reikiamos dienos normos. Lietuvos gyventojams pagrindinis vitamino C šaltinis yra bulvės.
Vitaminas B
Visi B grupės vitaminai dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose. Šie vitaminai taip pat stiprina imuninės ir nervų sistemos funkcijas, skatina ląstelių augimą ir dalijimąsi – taip pat ir raudonųjų kraujo kūnelių, dėl to nesusergame mažakraujyste. Pakankamas kiekis vitamino B organizme leis džiaugtis švytinčia oda ir tinkamu raumenų tonusu (įtempimu). B grupės vitaminų randama beveik visuose maisto produktuose. Pagrindinis šaltinis – lapinės ir ankštinės daržovės. Taip pat obuoliai, kuriuose slypi vitaminai B1, B2 ir B6.
Vitaminas A
Šis vitaminas svarbus mūsų odai ir akims. Jis stabdo odos senėjimo procesus ir padeda akies tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvą. Vitaminas A būtinas dantų ir kaulų formavimuisi. Daugiausia šio vitamino rasime morkose ir mėlynėse. Taip pat moliūguose, špinatuose, pomidoruose, saldžiose bulvėse.
Vitaminas K
Vitaminas K organizme palaiko normalų kraujo krešėjimą, stabdo kraujavimą, skatina žaizdų gijimą, didina atsparumą infekcijoms. Vitaminą K gamina žarnyno bakterijos, taip pat jo daug yra špinatuose, pomidoruose, šermukšnio uogose, kopūstuose, salotų lapuose, žaliuose žirneliuose, morkose, žemuogėse, bulvėse.
Folio rūgštis
Ši rūgštis svarbi baltymų apykaitai, dalyvauja ląstelių dalijimosi ir atsinaujinimo procesuose. Folio rūgštis būtina nėščioms moterims. Šios rūgšties gausime valgydami petražoles, špinatus, vyšnias, kriaušes.
Svarbu
Prieš pradėdami mėgautis vaisiais, daržovėmis bei jų teikiamų vitaminų gausa nepamirškite jų nuplauti. Neplauti vaisiai gali būti patogeninių mikroorganizmų šaltinis. Todėl prieš vartojimą nuplaukite tekančiu geriamuoju vandeniu, pašalinkite pažeistas vietas, nes jose gali kauptis mikroorganizmai. Daržovių galus nupjaukite dėl juose besikaupiančio nitratų kiekio.