Žinią apie žaliąjį maistą viena pirmųjų ėmė skleisti Olga Dzindzeleta.
Prieš ketverius metus įkūrusi pirmąjį žaliavalgių restoraną mūsų šayje „Raw Raw“, šiomis dienomis ji sukasi „Samsung“ projekto #Fresh sode ant stogo, kur vilniečiams ir miesto svečiams siūlo pasimatuoti sveiką gyvenseną.
- Jau septynerius metus valgote tiktai žalią maistą. Ar dažnai tenka atsakinėti į klausimą, kaip tapote žaliavalge?
- Dažnai, nors, tiesą sakant, taip nutiko visai atsitiktinai. Išgirdau, jog yra tik žalią maistą valgančių žmonių ir susidomėjau. Pradėjau ieškoti informacijos – daug laiko praleidau internete. Kuo daugiau gilinausi, tuo racionalesnis man atrodė sprendimas maitintis būtent taip. Termiškai ir chemiškai neapdorotas maistas natūraliai išsaugo visas savo gerąsias savybes, nepraranda sukauptos saulės energijos. Todėl logiška, jog valgant tokį maistą žmogus jausis žvalus, sveikas, energingas. To norėjau ir aš. Daugelis žmonių kardinalių gyvenimo pokyčių imasi susidūrę su rimtomis sveikatos problemomis, tačiau mane keistis paskatino smalsumas.
- Ar sunku buvo rasti bendraminčių?
- Žaliavalgystę praktikuojančių lietuvių prieš septynerius metus nepažinojau ir tuo metu neteko girdėti, kad tokių apskritai butų. Bent jau aš savo kely jų nesutikau, Lietuvoje anuomet niekas apie žaliavalgystę nekalbėjo. Mano pirmieji bendraminčiai buvo užsieniečiai, kuriuos atradau internete domėdamasi žaliąja mityba. Pirmieji bendravimai taip ir vyko – nuotoliniu būdu. Laikui bėgant žaliavalgių bendraminčių atsirado ir Lietuvoje.
- Jaučiate, kad žaliavalgystė mūsų šalyje sparčiai populiarėja?
- Išties, žaliavalgystė Lietuvoje įgauna pagreitį. Žmonės tokia mityba ypatingai pradėjo domėtis po vienos televizijos laidos. Prie populiarinimo prisidėjo ir mūsų prieš keturis metus įkurtas žalio maisto restorano „Raw Raw“. Jį atidarydami būtent to ir siekėme – skleisti žinią, populiarinti žalią gyvenimo būdą. Didesnis žmonių susidomėjimas jaučiasi vien prisiminus, kiek lankytojų buvo prieš tuos keturis metus ir kiek dabar. Žinoma, ne visi restorano lankytojai yra visiški žaliavalgiai. Vieni ateina profilaktiškai paįvairinti savo maisto racioną sveikais patiekalais, kiti apsilanko vedini smalsumo.
- Tačiau būti žaliavalgiu nėra taip jau paprasta, juk išalkęs neužsuksi į bet kurią kavinę papietauti?
- Tai nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Pastaraisiais metais atsirado nemažai naujų į žalią maistą orientuotų kavinių, o plataus profilio restoranai praplėtė savo meniu žaliavalgių patiekalais. Tai rodo, jog paklausa auga, tad didėja ir pasiūla. Džiugu, kad dabar gali nueiti į daugelį maitinimo įstaigų ir gauti žaliavalgių patiekalų, nereikia ieškoti specifinių šio maisto kavinių. Žaliavalgystė tampa vis lengviau prieinama kiekvienam gyventojui.
- Ar nemanote, kad žaliavalgystė tampa labiau mada, nei sąmoningu gyvenimo būdu?
- Dažnai girdžiu tokį klausimą bei pastebėjimą. Žaliavalgystė tikrai tampa madinga Lietuvoje, tačiau nematau tame nieko blogo, jei ji atneša gerus dalykus. Jeigu žmogus pabandė gyventi sveikai, maitintis žaliu maistu, jis jau pajuto tą savijautos skirtumą, galbūt tai paskatins jį ir toliau taip gyventi. Net pasibaigus madai žmogus prisimins, kaip jis jautėsi tuo metu ir gali būti, kad tai taps jo gyvenimo būdu. Dar vienas žaliavalgystės mados privalumas – taip daug greičiau ir daugiau žmonių sužino apie sveiką gyvenseną. Tad, šiuo atveju, madingu būti sveika.
- Kokie tie esminiai pokyčiai, kurie taip žavi žmogų, pradėjusį maitintis žaliuoju maistu?
- Iš tiesų pasikeičia labai daug kas. Keičiasi ne tik maistas, kuris atsiranda ant tavo stalo, bet ir savijauta. Dingsta nuovargis, gali visą dieną judėti kaip užsuktas varikliukas, nuveikti gerokai daugiau nei anksčiau ir visuomet esi pilnas jėgų. Pakinta ir požiūris į gyvenimą, žmones, santykius su jais ir su gamta, gyvūnais. Ėmus žaliai maitintis keičiasi ir dvasiniai dalykai. Žaliavalgystė nėra tik maitinimosi būdas, tai ir kitoks mąstymas, kitoks aplinkos suvokimas ir priėmimas – visa gyvenimo filosofija. Aš pati anksčiau nemaniau, jog per maistą mes galime gauti ramybę arba atvirkščiai – susierzinimą; džiaugsmą, ar liūdesį. Svarbu ne tik tai, ką suvalgai, bet ir tai, kaip patiekalą paruoši, jį pateiki.
Pastebiu ir tai, kad žaliavalgystė yra ir užkrečiama. Pavyzdžiui, absoliučiai visos mano restorane dirbančios merginos kažką pakeitė savo gyvenime. Mažų mažiausiai – požiūrį, o daugelis jų ir maitinimosi įpročius. Tos, kurios grįžta po mokslų ar studijų dirbti į restoraną, kaskart pasiguodžia, kaip buvo išsiilgusios žalio maisto kvapų, skonių ir tos geros energijos.
- Jau savaitę sukatės „Samsung“ projekto #Fresh sode ant stogo, kuris, panašu, šiomis dienomis tapo malonia atrakcija vilniečiams ir miesto svečiams. Kaip tapote #Fresh dalimi?
- Kai organizatoriai papasakojo idėją apie žalią maistą ant Vilniaus senamiesčio stogo įkurtoje gamtos oazėje, dalyvauti sutikome nesvarstę nei akimirką. Jau pirmomis dienomis tapo akivaizdu, kad šis projektas, kuriame susijungia technologijos, sveika gyvensena ir gamta, neabejotinai pasiteisins. Paragauti žaliavalgių kokteilių ir pasigrožėti senamiesčio panorama, skambant atpalaiduojančiai muzikai, ateina labai daug vilniečių. Savaitgalį užsuko daugiau vyresnio amžiaus žmonių, vakare renkasi jaunimas. Į sodą ateina žmonių, kurie nėra girdėję apie žaliavalgystę ir niekada neragavo tokių patiekalų, tačiau pamėginę maloniai nustemba, net pasidžiaugia atradę skanų maistą. Taip žinia apie sveiką gyvenseną ir plinta.