„Anksčiau lėtinis nuovargis buvo vadinamas verslininkų „gripu“. Ši liga dažniau „ima“ tuos, kurie išsikelia per didelę kartelę, mano, kad yra nepakeičiami“, – sako gydytoja psichiatrė Aušra Deksnytė.
Kada jau liga?
Atpažinti lėtinio nuovargio sindromą nėra paprasta, nes nuovargis yra dažnas aktyviai gyvenančio žmogaus palydovas. Kada tokia būsena išeina už normos ribų? Jeigu nuovargis praeina pailsėjus arba pašalinus nuovargį sukėlusią priežastį, tai nėra liga. Tačiau jei pavargimo būsena pailsėjus nepraeina, šalia lydi tokie simptomai kaip raumenų, gerklės ir kitose kūno vietose atsirandantys skausmai, sutrikęs miego režimas, arba miegama normaliai, tačiau ryte atsibundama nepailsėjus, tai jau galėtų būti vertinama kaip sutrikimas, kurį reikia tirti toliau. Tačiau vien nuovargis nėra pagrindinis ligos požymis. Lėtiniam nuovargio sindromui diagnozuoti sutrikimas turi tęstis ne mažiau kaip šešis mėnesius.
Be to, nuovargis yra vienas dažniausių simptomų, lydinčių įvairias fizines ligas (hipertenziją, širdies, neurologines, onkologines ligas). Jeigu jos randamos, tai gali paaiškinti nuovargį. Kitu atveju įsijungia kiti specialistai – psichologai, psichiatrai. „Prisidengti“ nuovargiu gali ir pati paprasčiausia depresija. Tai – viena dažniausių ligų, kuria serga iki 15 proc. populiacijos ir labai dažnai pasireiškia būtent nuovargiu.
Dažniau serga „nepakeičiamieji“
Anksčiau lėtinis nuovargis buvo vadinamas verslininkų „gripu“. Daug dirbantieji galiausiai prieidavo iki tokios būsenos, kad savaitgaliais ar tuo metu, kai reikėdavo ilsėtis, nebegalėdavo to daryti – jiems pakildavo temperatūra, imdavo purtyti šaltis, simptomai primindavo gripą. Tokia „liga“ praeidavo po poros dienų, pailsėjus, atsipalaidavus arba... vėl pradėjus dirbti. Be abejo, šiandien šią „diagnozę“ galima pritaikyti bet kokios profesijos atstovams, kurie yra labai aktyvūs.
Šiaip lėtinio nuovargio sindromas – perfekcionistų liga, norinčiųjų padaryti daug ir idealiai, išsikeliančių itin aukštą kartelę. Tuos, kuriems sunku susitaikyti su daliniu rezultatu, nuovargis „ima“ dažniau ir greičiau.
Dar seniau vienas mano mokytojų sakė, kad lėtiniu nuovargio sindromu, kaip ir kitomis ligomis, labiau serga tie „nepakeičiamieji“. Ir pacientams, kurie teisindavosi, kad neturi laiko, reikia dirbti, sakydavo: „Esate nepakeičiamas, bet tokių „nepakeičiamų“ – pilnos kapinės.“
Kaip padėti sau
Jei depresija turi būti gydoma ir to niekaip nepakeisi, vaduotis iš lėtinio nuovargio sindromo padeda tik tinkama aktyvumo ir poilsio, mitybos programa. Taigi taikomas kompleksinis gydymas. Tai iš principo – reabilitacija, tuomet daroma viskas, kad ne simptomai kontroliuotų pacientą, o pacientas simptomus.
Verta žinoti
Lėtinis nuovargio sindromas nėra gydomas antidepresantais. Pacientui pirmiausia yra suteikiama psichologinė psichoterapinė pagalba. Gydoma ir mankšta, fiziniais užsiėmimais, kineziterapija, hidrokineziterapija, elgesio terapija ir pan. Svarbus ir mitybos vaidmuo: gauti pakankamą magnio, cinko, folio rūgšties kiekį, vartoti vitamino C, nesočiųjų riebalų rūgščių preparatus.
Lėtinio nuovargio sindromą gali rodyti ir tokie simptomai – gerklės, raumenų, sąnarių skausmai ir patinimas, kaklo ir pažastų limfmazgių padidėjimas, naujai atsiradę galvos skausmai, miegas be poilsio jausmo.