Apie šį saldų gundytoją pasakoja „Goodlife” dietistė Asta Bagdonaitė.
Kokybiškos kakavos pupelės yra vienas stipriausių antioksidantų šaltinių. Be teigiamo poveikio kraujagyslėms, odos stangrumui ir drėgmės balansui dermoje bei endorfinų gamybai, kartusis juodasis šokoladas taip pat puikiai numalšina apetitą – pakanka vos poros mažų, lėtai tirpstančių burnoje gabalėlių. Tokia taktika pasiteisina, siekiant išvengti persivalgymų vakarais, ar skuboto valgymo peralkus. Kokybiškas juodasis šokoladas – tai puikus maisto papildas, tinkantis po sveikų pietų. Bet jokiu būdu ne vietoje pietų.
Polifenoliai augalams reikalingi kaip apsauga nuo ultravioletinių spindulių, mikroorganizmų ar kitų išorinių stresorių – panašų poveikį jie turi ir mūsų organizmui. Antioksidaciniu poveikiu kakavos pupelės nurungia raudonąsias vynuoges, žaliąją arbatą, mėlynes ir džiovintas juodąsiais slyvas, yra pranašesnės net už dygliuotojo ožerškio (goji) uogas.
Be abejo, geriausia vartoti visą kakavos sėklą, kuri yra fermentuota, išdžiovinta saulėje arba neaukštoje temperatūroje – tokias sėklas galima susimalti kavamale ir naudoti maistui.
Dėl antioksidacinių ir stimuliuojamųjų savybių kakavos pupelės teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą didindamos didelio tankio („gerojo”) cholesterolio ir mažindamos „blogojo” (mažo tankio) cholesterolio kiekį. Jos taip pat stiprina kraujagyslių sieneles, gerina kraujo takumą. Optimali kraujotaka audiniuose gerina nervų sistemos funkcijas, atmintį, padeda sumažinti akių ligų (glaukomos ir kataraktos) riziką, odai suteikia skaistumo, raumenims – ištvermės.
Kakavos pupelėse taip pat gausu kalio, magnio, kalcio, fosforo, tad šokoladas ypač naudingas sportuojantiems, nes gerina kraujotaką raumenyse, mažina raumenų spazmų tikimybę, didina ląstelių jautrumą insulinui, tad gliukozė efektyviau panaudojama energijai gaminti.
Šokolade gausu teobromino, šiek tiek kofeino bei teofilino – šis alkaloidų derinys aktyvina medžiagų apykaitą, greitina virškinamojo trakto peristaltiką, skatina fermento trigliceridlipazės, skaidančios organizmo riebalus, veiklą, didina fizinį pajėgumą. Todėl rekomenduojama kakavos vartoti prieš treniruotes, ypač – siekiant mažinti riebalinę masę. Raumenys taip pat greičiau atsigauna po fizinio krūvio, jei vartojamas juodasis šokoladas ar kokybiškos kakavos turintys kokteiliai. Tiesą sakant, dėl tos pačios priežasties šokoladas vertinamas ir kaip afrodiziakas.
Kakavos pupelės – tai ir seratonino, ananamido šaltinis, kuriuos natūraliai organizmas ir pats pasigamina (pvz., fizinio krūvio metu).
Suvalgius kakavos, organizmas patiria palaimos ir pasitenkinimo pojūtį, sumažėja streso hormono kortizolio lygis, padaugėja optimizmo. Todėl apimti liūdesio siekiame šokolado – ir nieko čia blogo, jei tik renkamės juodąjį.
Naudos suteikia net vienas gabalėlis juodojo šokolado. O jei bendras cukraus kiekis dienos valgiaraštyje nėra didelis, galima sau leisti iki 40 g juodojo šokolado (3-4 gabalėliai) kasdien. Geriausia jį suvalgyti ne vienu kartu, o tą malonumą padalinti porcijomis.
Tačiau svarbiausia – būtina rinktis kokybišką, geriau – ekologišką, juodąjį šokoladą, kuriame kakavos ne mažiau kaip 70 procentų. O šokoladinių saldumynų, kuriuose vertingosios kakavos vos keli procentai geriau vengti.
Daugumoje tokių saldumynų naudingųjų kakavos polifenolių yra labai mažai ir daug pieno, kurio baltymai trukdo polifenolių įsisavinimui, taip pat – cukraus, dirbtinių saldiklių, įvairių maisto priedų, net itin kenksmingų hidrintų riebalų (visada atidžiai skaitykite vartojamų produktų sudėtį!). Štai pieniško šokolado plytelę, kurioje vos 15-30 proc. kakavos, galima praryti vienu ypu (o tai apie 600 nenaudingų kalorijų!). Juodojo karčiojo šokolado plytelės taip lengvai neįveiksite.
O jei ir tai Jums yra vieni niekai, reikėtų atminti, kad dešimt gabalėlių juodojo šokolado dešimteriopos naudos neatneš, priešingai – kakavos polifenoliai (kaip ir arbatoje esantys taninai) didesniais kiekiais gali sukelti skrandžio ar galvos skausmą, pykinimą, slopinti geležies, kalcio ir vitamino B12 įsisavinimą iš maisto (anemijos ir osteoporozės rizika).
Juodąjį šokoladą taip pat atsargiai turėtų valgyti maži vaikai, o šunims jis gali būti mirtinas. Kartusis šokoladas – tik suaugusiems žmonėms. Ypač tiems, kurių organizmas nuolatos patiria rūkymo, neišsimiegojimo, įtempto darbo režimo, piktnaudžiavimo ultravioletiniais spinduliais, sezonų kaitos ar kitokių stresorių sukeltą žalą.
Tokiu atveju patariu į savo valgiaraštį įtraukti ne tik daugiau daržovių ir vaisių, bet ir kelis (kelis!) gabalėlius juodojo šokolado. Dar geriau – pasigaminkite šį gardėsį patys iš termiškai neapdorotos kakavos miltelių, kakavos sviesto bei medaus ir nešiokitės rankinėje šalia kitų grožio ir sveikatos eliksyrų.
Kakavos gėrimas iš miltelių neduos tokios naudos kaip juodas šokoladas, nes klasikiniai kakavos milteliai – tai paskrudintos, iš dalies nuriebintos ir sutrintos į miltelius kakavos pupelės, todėl ir naudingųjų medžiagų juose išlieka kur kas mažiau. Didžiausią dalį kakavos pupelėse užima kakavos sviestas – tai sotieji, kieti, kakava kvepiantys (jeigu gaminti šaltuoju spaudimu) riebalai.
Kakavos svieste paprastai polifenolių nėra ir poveikis sveikatai mažesnis – taigi, baltasis šokoladas, gaminamas tik iš kakavos sviesto ir cukraus, taip pat nėra toks vertingas. Beje, pats kakavos sviestas yra puikūs riebalai – nedidina cholesterolio kraujyje, nes jame daugiausiai yra „neutralios” sočiosios stearino riebiosios rūgšties, taip pat – naudingųjų mononesočiųjų riebalų. Kakavos sviestas terminio apdorojimo metu beveik nesioksiduoja, tad saugus kepti.
Kakavos nauda:
Gerina mikrocirkuliaciją odoje (kraujo priplūdimą ir limfos nutekėjimą);
Didina kolageno sintezę (gerina odos stangrumą);
Didina ištvermę;
Didina raumenų jėgą, padeda jiems atsistatyti po fizinio krūvio;
Skatina riebalų skaidymą (kakava, bet ne šokolade esantis cukrus ar pienas!);
Teigiamai veikia centrinę ir periferinę nervų sistemas;
Gerina atmintį, regėjimą;
Slopina apetitą;
Stiprina imunitetą;
Saugo ląsteles nuo neigiamo laisvųjų radikalų poveikio.