Kokios lietuviško daržo gėrybės dabar naudingiausios, pataria sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė:
Kopūstai
Į šią kategoriją patenka: žiediniai, gūžiniai, raudonieji, briuseliniai ir Savojos kopūstai bei brokoliai. „Bendra yra tai, jog visi jie turi mažai kalorijų. Taip pat ši daržovė yra tikras vitamino C užtaisas. Nuo šio vitamino kiekio organizme tiesiogiai priklauso mūsų nuotaika, aktyvumas, darbingumas, proto šviesumas ir imunitetas. Kopūstai vitamino C kiekį išsaugo nepakitusį iki aštuonių mėnesių, kuo negali pasigirti jokia kita daržovė“ – teigė V.Kurpienė.
Digital Matter icon
Kopūstai taip pat turi karotino (provitamino A), kalio, magnio, geležies druskų, fermentų, fitoncidų, vitaminų B5, PP ir U bei daug ląstelienos, kuri dalyvauja gerinant virškinimą ir suteikia sotumo jausmą. „Kopūstuose esančios medžiagos padeda išlaikyti sveiką odą ir raumenų tonusą, skatina ląstelių augimą ir dalinimąsi, padeda skaidyti baltymus, angliavandenius ir riebalus, mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, skatina žaizdų gijimą. Labai vertingi ir rauginti kopūstai – jie apsaugo nuo streso ir neleidžia pasiduoti depresijai“, – pasakojo dietistė.
Ir dar – raugintų kopūstų kramtymas stiprina dantenas kur kas geriau nei reklamuojamos priemonės! Rauginti kopūstai mažina antrojo tipo cukrinio diabeto, plaučių, prostatos vėžio riziką, o kopūstų sultys itin tinka tada, kai pykina, jose gausu vitaminų ir naudingųjų medžiagų, taip pat, kai kamuoja žarnyno, virškinimo problemos. Išoriškai vartojamos jos netgi gali padėti pašviesinti pigmentines dėmes.
Visgi verta atminti, kad raugintų kopūstų derėtų vartoti su saiku, jei skundžiatės padidėjusiu skrandžio rūgštingumu, sergate inkstų, kasos ligomis, tulžies akmenlige ar hipertenzija.
Burokėliai
Švieži burokėliai – betaino šaltinis. Ši daržovė padeda pasisavinti gyvūninės kilmės baltymus, veikia priešuždegimiškai, juose esantis cholinas gerina kraujotaką, didina kraujo krešėjimą ir apsaugo nuo per didelio cholesterolio kiekio. Taip pat teigiama, jog ši daržovė gelbėja esant mažakraujystei. Pasak Vaidos Kurpienės, švieži burokėliai turi daugiausiai naudingų medžiagų, tačiau jų galime suvalgyti ribotai. Taip pat jie yra vertingiausi, kai nėra apdoroti termiškai.
„Dažnas lietuvis dažnai burokėlį išverda taip, kad šis būtų visiškai minkštas, todėl dalis vertingų medžiagų sunaikinama“, – teigia sveikos mitybos specialistė.
Norintiems burokėlius paruošti taip, kad visos vertingosios medžiagos juose ir liktų, patariama gaminti karpačio arba šviežius burokėlius rauginti. „Tai leis išlaikyti ir net padauginti gerųjų medžiagų kiekį. Jei vis dėlto norite šį šakniavaisį termiškai apdoroti, svarbu, kad jis išlaikytų traškesnę struktūrą, todėl geriausia jį kepti orkaitėje, įkaitusioje iki 170 laipsnių“, – patarė V.Kurpienė.
Specialistė toliau negailėjo liaupsių šiai daržovei: „Burokėliuose esantys elementai padeda geriau pasisavinti baltymus, turi daug skaidulų, kurios ypač gerina žarnyno veiklą. Tyrimais nustatyta, kad burokėliai mažina kraujo spaudimą, gliukozės kiekį kraujyje.“ Tiesa, burokėliai šiek tiek didina kraujo krešėjimą, todėl turintiems kraujotakos problemų reikėtų būti atidesniems.
Moliūgai
Moliūgai ypač vertingi vėlų rudenį ir žiemą, kai šviežių daržovių ir vaisių asortimentas būna itin ribotas. Moliūgai – puikus vitamino C šaltinis, kol jo neapdorojame termiškai, turi nemažai vitamino B6, geležies. Juose taip pat gausu tirpiųjų skaidulų, kurios skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi. Moliūgai yra lengvai virškinami, todėl tinka turintiems virškinimo problemų. Tiesa, šių daržovių nepatariama ilgai virti ar troškinti, geriausia juos pabarsčius kmynais kepti orkaitėje, kad šie vos suminkštėtų – taip išlaikoma daugiausiai vertingų medžiagų.
Moliūguose yra daug karotinoidų, kurių dalis mūsų organizmas paverčia vitaminu A, o liuteinas ir zeaksantinas turi antioksidacinį poveikį organizmui. Tyrimai rodo, kad karotinoidai gali sumažinti vėžio riziką ir padėti pašalinti natūraliai atsiradusius ląstelių pažeidimus organizmuose. Moliūgai gausūs antioksidantų, kurie gali pagerinti širdies sveikatą, nes sumažina oksidacinį stresą kraujagyslėse ir arterijose. Taip pat šiame oranžiniame gražuolyje aptinkamas nemažas folio rūgšties kiekis, kuris yra pagrindinė maistinė medžiaga siekiant išvengti nervinių vamzdelių defektų (kas aktualu nėščiosioms).