Kaip Stalinas įvarė Hitlerį į kampą: desperatiškas fiurerio žingsnis baigėsi Kremliaus triumfu

„Dabartiniai Rusijos valdovai visai nesusimąsto apie sąžiningos sąjungos su Vokietija sudarymą, ką jau kalbėti apie įsipareigojimų laikymąsi, jeigu tokia sąjunga būtų sudaryta. Negalima užmiršti ir to fakto, kad šiuolaikinės Rusijos vadovai – tai krauju susitepę niekingi nusikaltėliai, padugnės...“, – Adolfas Hitleris, „Mano kova“, XIV skyrius.

Nepaisant to, kad rugpjūčio 23-ioji jau 15 metų Europos Sąjungoje (ES) minima kaip oficiali stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena, Briuselyje susitarimo tarp Maskvos ir Berlyno reikšmė tradiciškai nepakankamai įvertinama, nes daugiausia traktuojama per tos pasaulio dalies teritorijos ir vietos įvykių prizmę. Tai akivaizdžiai atsispindi Europos Parlamento (EP) deklaracijoje: „Paktas... jo slapti papildomi protokolai padalijo Europą į dvi interesų sferas... masinės deportacijos, žmogžudystės ir pavergimas, atliktas agresyvių stalinizmo ir nacizmo aktų kontekste, patenka į karo nusikaltimų kategoriją...“

Be to, susitarimas sugriovė ne tik Europos, bet ir visų Versalio taikos sutartį pasirašiusių šalių tvarką ir įtraukė į kovą Prancūziją ir Britaniją, kurios turėjo didžiulių kolonijų ar dominijų Azijoje, Afrikoje ir Amerikoje. Kitaip tariant, šis susitarimas destabilizavo visą planetą.