Kartumą agurkams suteikia kukurbitacinas – šiai kultūrai natūralus junginys, kurio koncentracija vaisiuose (visų pirma žievelėje) kinta priklausomai nuo augimo sąlygų. Terminis apdorojimas lengvai suardo šią medžiagą, tad karčius agurkus galima konservuoti. Kartumas sumažėja ir nulupus agurkų žievę. Tačiau šie papildomi rūpesčiai vargu ar yra malonūs. Auginti agurkus dėl kartaus derliaus ko gero nėra įkvepiantis užsiėmimas, rašma 7dach.ru.
Teisingas sprendimas būtų išsiaiškinti, kodėl padidėja kukurbitacino koncentracija vaisiuose ir išsigryninti pagrindinius kartumą iššaukiančius veiksnius. Kitą sezoną galima bus tuos nepalankius veiksnius pašalinti ir užauginti gausų skanių, visiškai nekarčių agurkų derlių.
1 priežastis. Neteisingas laistymo režimas
Agurkas kilęs iš šiltų, drėgnų tropikų, iš kurių jis ne savo noru išplito visame pasaulyje. Prie mūsų vidutinės klimato juostos sąlygų jis šiaip ne taip prisitaikė, tačiau visiškai susitaikyti su jomis neketina. Visų pirma šiai kultūrai nepatinka sausi vasaros orai, kai danguje ilgą laiką nesimato nė vieno lietaus debesies.
Tokiomis nelengvomis sąlygomis drėgmiamėgis agurkas tegali atsiduoti rūpestingo augintojo malonei ir tikėtis, kad bus laiku ir tinkamai palaistytas. Bet augintojų, kaip žinome, būna visokių – vieni tingi laistyti, kiti į sodą ar sodybą atvažiuoja tik savaitgaliais, o treti kol kas dar nesuprato, kaip reikia auginti agurkus. Rezultatas visais šiais atvejais būna vienas: agurkai nuo drėgmės stokos užaugina karčius vaisius.
Lygiai taip pat agurkai reaguoja į drėgmės perteklių, kai augintojas persistengia ir praktiškai paskandina savo augintinius vandenyje. Ypač pavojingas toks rūpestis, kai augalai laistomi su sodo žarna. Vandentiekio vanduo šiai šiltamėgei kultūrai yra per šaltas, o didelis vandens spaudimas išplauna žemę po augalu ir apnuogina šaknų sistemą. Taip laistant, jautrias agurkų šaknis labai greit pažeidžia šaknų puvinys. Tokie augalai nebesugeba gauti reikalingo kiekio maistinių medžiagų ir drėgmės iš grunto, ir dėl to staigiai išauga kukurbitacino kiekis vaisiuose.
Išvada: agurkus reikia laistyti taip, kad žemė po krūmais nuolat būtų saikingai drėgna. Laistymo dažnumas priklauso nuo oro sąlygų ir dirvožemio tipo. Pavyzdžiui, jei dirvožemis smėlingas, sausros metu jį laistyti reikės kasdien.
Jei neturite galimybių sodyboje ar sode lankytis taip dažnai, kai norėtųsi drėgmiamėgiams agurkams, rekomenduojame mulčiuoti lysvę, pavyzdžiui, storu sluoksniu išravėtų piktžolių, šiaudų arba palaikytų pjuvenų. Mulčias daug ilgiau sulaikys drėgmę grunte, tad reikės rečiau agurkus laistyti, be to, jis apsaugos augalų šaknis.
Jei atsibodo valgyti karčius agurkus, pamirškite laistymą sodo žarna. Žemę po agurkais laistykite tik šiltu, saulėje sušilusiu vandeniu – tai reikia daryti arba anksti ryte, arba į pavakarę. Jei vanduo laistytuve malonios temperatūros ir švarus, nepamirškite aplieti ir agurkų lapų – jiems labai patinka maudytis.
2 priežastis. Netinkamas tręšimo režimas
Kaip jau buvo pastebėta, agurkai gali apkarsti, kai trūksta maistinių medžiagų. O medžiagų gali trūkti ne tik dėl ligų, bet ir dėl to, kad augintojai gaili (ar tingi) jomis palepinti savo augintinius. Kai trūksta maistinių medžiagų, ima gamintis daugiau kukurbitacino, be to, vaisiai auga kreivi, ir juos sunku sukišti į stiklainius konservuojant.
Riba tarp tinkamo agurkų maitinimo ir maistinių medžiagų pertekliaus gana plona, ir neretai augintojai ją peržengia, manydami, kad košės sviestu nepagadinsi. Tačiau į permaitinimą (visų pirma, azoto trąšomis) ši kultūra reaguoja lygiai taip pat, kaip į badą – duoda karčius vaisius.
Išvada: pasistenkite prisiminti teisingą agurkų tręšimo schemą ir neviršykite nurodytų dozių:
- 1-as tręšimas. Kai agurko daigai užsiaugina 2-3 tikrus lapus, juos reikia laistyti tūbės tirpalu (1:10) arba tirpalu, pagamintu iš 10 l vandens, 10 g karbamido, 10 g kalio druskos ir 10 g superfosfato;
- 2-ą kartą agurkai tręšiami kai žydi, perpuvusios žolės tirpalu (1:5), pridedant į 10 litrų vieną stiklinę pelenų, arba tirpalu, pagamintu iš 10 l vandens, 30 g karbamido, 20 g kalio druskos ir 40 superfosfato. Šiuo laikotarpiu taip pat bus naudingas nešakninis tręšimas boro rūgšties tirpalu (10 g 10 l vandens);
- 3-ią kartą agurkai tręšiami kai aktyviai augina vaisius. Reikia tręšti tokiu tirpalu: 10 l vandens, 0,5 l tūbės tyrės ir 1 valg. šaukšto pilno mineralinio preparato;
- 4-ą kartą agurkai tręšiami, siekiant pratęsti vaisių vedimo laiką. Reikia užpilti vandeniu perpuvusį šieną (1 kg 10 l) arba perrugūsią žolę (1:5), pridedant 1 stiklinę pelenų ir 1 valg. šaukštą maistinės sodos.
Šaknis tręškite vakare, prieš tai palaistę žemę vandeniu. Po kiekvienu krūmeliu pilkite po 1 l trąšų mišinio.
Nešakninis tręšimas duos daugiau naudos, jei lapus purkšite vakare arba anksti ryte, nes jeigu purkšite karštą vidurdienį, ant lapų gali atsirasti nudegimų.
3 priežastis. Per daug arba per mažai šviesos
Agurkai mėgsta ryškią, bet išsklaidytą šviesą, o į tiesioginius saulės spindulius, kurie juos nudegina per vasaros karščius, reaguoja gausiau gamindami kukurbitaciną. Ypač kartūs būna tie agurkai, kuriuos saulė nudegina tiesiogiai. Todėl kartais nuo vieno krūmo nuskinti agurkai būna skirtingo skonio – augę lapų pavėsyje saldūs, skanūs, o tie, kurie kepė saulėje – baisiai kartūs.
Kartūs būna ir tie agurkai, kurie auga priešingomis sąlygomis – kai jiems nepakanka šviesos dėl to, kad buvo pasodinti per tankiai, arba dėl to, kad juos užgožia šalia augantys aukštesni augalai.
Išvada: agurkų skoniu pradėkite rūpintis jau nuo pat pasodinimo akimirkos. Nesodinkite augalų per tankiai, sėklas sėkite ar daigus sodinkite palikdami 20-30 cm tarpus lysvėje, o tarp lysvių palikite 40-50 cm. Laiku nugenėkite ilgus ūsus, neleiskite jiems užaugti daugiau nei 1,5-2 m.
Tobulos sąlygos šviesos požiūriu agurkams sukuriamos polikarbonato šiltnamyje – per tokią medžiagą prasiskverbianti šviesa yra ryški, bet išsklaidyta. Stiklinio šiltnamo lubas ir sienas per karščius galima nubaltinti arba iš išorės uždengti šviesiomis paklodėmis.
Atviroje lysvėje augančius agurkus nuo tiesioginių saulės spindulių galima uždengti pietinėje pusėje laiku pasodinus kukurūzus arba saulėgrąžas. Ant tinklelio, grotelių ar virvelių auginamus agurkus nuo kepinančios saulės apsaugoti nesudėtinga – reikia ant konstrukcijos viršaus užmesti lengvą neaustinę medžiagą.
4 priežastis. Stresinės situacijos
Agurkas – gležnas augalas, kuriam reikia pastovumo. Jis jautriai reaguoja į pokyčius, tokius kaip permainingi orai su dideliais dienos ir nakties temperatūrų skirtumais, stiprus gūsingas vėjas, užsitęsę šalti lietūs ir neatsargūs augintojo judesiai, visų pirma, atsainus elgesys su ūgliais. Į visas stresines situacijas agurkai reaguoja išskirdami daugiau kartumo į vaisius, tad augintojai nusivilia sulaukę praktiškai nevalgomo derliaus.
Išvada: kadangi oro sąlygų paveikti mes dar neturime galimybių, patyrę augintojai agurkus dažniausiai augina šiltnamyje – jaukiame ir šiltame namelyje agurkai jaučiasi saugūs. Jei kol kas neplanuojate statyti šiltnamio, pasistenkite bent jau sumažinti agurkams stresą, kuris tiesiogiai priklauso nuo jūsų kojų ir rankų. Nemindžiokite ir nevartykite agurkų stiebų, jei jie išsikeroję lysvėje ant žemės, ypač atsargiai skinkite vaisius – stenkitės nepažeisti lapų ir ūglių.
5 priežastis. Rūšies ypatumai
Kukurbitacino gamyba – genetinis agurko ypatumas, kurio pasireiškimo mastai priklauso nuo auginimo sąlygų. Senovinės agurkų rūšys gan jautriai reaguoja į nepalankias sąlygas. O šiuolaikinių hibridinių rūšių agurkai, kuriuos selekcininkai apdovanojo apsauginėmis savybėmis, yra atsparesni nepalankioms sąlygoms ir subrandina labai skanius vaisius.
Išvada: eksperimentuokite su agurkų rūšimis ir hibridais ir rinkitės tas iš jų, kurios geriausiai užsirekomenduos jūsų lysvėse. Rinkitės šiuolaikines rūšis – jos atsparesnės stresui ir nepalankioms oro sąlygoms.