Pirma, dirvožemis turi spėti po perkasimo susigulėti, kitaip svogūnėlių pasodinimo gylis bus nepakankamas ir esant mažai sniego jie gali nukentėti, o gal net žūti.

Antra, svarbios yra ir trąšos. Pasodinus svogūninius augalus į žemę įterpiamos organinės trąšos (geriausia tinka perpuvęs mėšlas, 6-10 kilogramų kvadratiniam metrui) ir fosforo-kalio arba mineralinės trąšos su nedideliu azoto kiekiu (bendra dozė – 40-60 gramų kvadratiniam metrui). Reikia šiek tiek laiko, kad dirvožemis trąšas įsisavintų ir jos pradėtų „veikti“.

Žemė perkasama ne giliau kaip 30 centimetrų, kad iki užšalimo svogūninių augalų šaknys spėtų pasiekti 20 centimetrų gylį. Sodinimo gylis priklauso nuo paties svogūnėlio dydžio – paprastai tai du-trys jo paties diametrai.

Prieš sodinant visus svogūnėlius būtina kruopščiai apžiūrėti. Sveikus svogūnėlius profilaktikai pusvalandžiui pamerkite į 0,1 procento kalio permanganato ar bet kokio fungicido tirpalą.

Pati didžiausia klaida, kurios neišvengia dauguma sodininkų – tuo pačiu metu sodinami visi svogūniniai augalai. Iš tiesų tai yra etapais vykdomas procesas. Pirmiausia, rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje – sodinami patys smulkiausi svogūnėliai: scilės, žydrės, puškinijos, krokai, sniegdryžės.

Visų svogūninių augalų sodinimo gylis (su retomis išimtimis) prilygsta trims paties svogūnėlio diametrams (vadinasi, jeigu svogūnėlio diametras 3 centimetrai, sodinimo gylis – 9 centimetrai). Sodinimo gylis priklauso ir nuo mechaninės dirvožemio sudėties – jeigu dirvožemis lengvas, sodinama šiek tiek giliau, jeigu sunkus, priešingai, ne taip giliai.

Smulkiasvogūniai augalai vienoje vietoje gali augti nuo trejų-ketverių iki dešimties metų (pavyzdžiui, snieguolės), todėl jos paprastai sodinamos kartu su tais augalais, kurių šakos driekiasi palei žemę arba tarp daugiamečių augalų. Gražiai jie atrodo ir pievoje. Kad atrodytų dekoratyviau, sodinami grupelėmis po 5-10 vienetų.

Rugsėjo antro dešimtadienio pradžioje sodinami narcizai. Jeigu juos pasodinsite vėliau, svogūnėliai nesuformuos pakankamų šaknų ir gali žūti. Skirtingo dydžio svogūnėliai sodinami atskirai – taip jie geriau vystosi.

Praėjus maždaug savaitei po narcizų sodinimo ateina metas hiacintams. Jiems galioja tos pačios sodinimo taisyklės. Tik jiems reikia derlingesnės žemės, todėl organinių trąšų kiekis padidinamas iki 10-15 kilogramų vienam kvadratiniam metrui.

Paskutinį rugsėjo dešimtadienį sodinamos tulpės. Jeigu tulpėms nužydėjus numatoma jas pakeisti vienmečiais augalais, jos sodinamos kompaktiškai. Jeigu tulpės sodinamos tarp daugiamečių augalų, svogūnėlius galima iškasti kartą per dvejus-trejus metus. Tokiu atveju tulpės grupuojamos po 5-10 vienetų. Tulpių sodinimą reikia užbaigti iki spalio 10-15 dienos.

Jeigu ruduo sausas, pasodinus svogūninius augalus būtina palaistyti. Jeigu sodinami sausai laikyti (be šaknų) narcizai, geriausia juos užkloti nukritusiais lapais (sluoksnio storis ne mažiau dešimties centimetrų), vėliau to neprireiks, nes narcizai vienoje vietoje gali augti 5-7 metus.

Svogūninių augalų sodinimo būdai

Svogūninės gėlės gali būti sodinamos ne tik gėlyne ar gėlių lysvėje priešais namą. Pastaruoju metu jos dažnai sodinamos ir tarp daugiamečių augalų ar netgi specialiuose vazonėliuose ar krepšiuose.

Tradiciškai svogūninės gėlės sodinamos gėlyne ar specialiai joms paliktame tarpe palei vejos kraštą. Toks būdas labai paprastas, tačiau labai dekoratyvus, mat žydėjimo metu sukuriamas masės efektas – didelė spalvota dėmė.

Tiesa, po dviejų-trijų savaičių svogūnus tenka iškasti, nelaukiant, kol jie visiškai nužydės, kad juos būtų galima pakeisti vienmetėmis gėlėmis (tokiu atveju mažai tikėtina, kad svogūnai bus kokybiški, tokie, kurie žydės ir kitais metais). O jeigu lauksite, kol lapai visiškai nugels, vaizdas bus išties nekoks ir tai teks pakęsti iki birželio vidurio.

Todėl pastaruoju metu svogūniniai augalai vis dažniau sodinami tarp daugiamečių augalų. Šis būdas geras tuo, kad daugiamečiai augalai uždengia gelstančius svogūninių augalų lapus, tačiau tam tinka tik tos gėlių rūšys, kurių svogūnėlių nebūtina kasmet iškasti.

Vis labiau populiarėja svogūninių augalų sodinimas į specialius krepšius. Dabar galima įsigyti pačių įvairiausių variantų – skiriasi jų diametras ir gylis. Šis būdas geras tuo, kad leidžia įkasti krepšelį su svogūnėliais bet kuriame sodo kampe, o kai gėlės sužydi, galima pernešti juos į bet kurią vietą, kur augalai pilnai suformuos svogūnus, vadinasi, žydės ir kitais metais. Tokiame krepšyje įmanomas ir daugiasluoksnis skirtingų svogūnėlių susodinimas.

Tokiu atveju svarbu stebėti skirtingų kultūrų sodinimo gylį ir teisingai pasirinkti rūšis, kad jos žydėtų vienu metu arba, atvirkščiai, etapais. Tam į krepšio dugną įpilama nedaug dirvožemio ir ten sudedami patys stambiausi svogūnėliai, pavyzdžiui, hiacintų.

Jie užpilami nedideliu sluoksniu dirvožemio ir tada sodinami kiek smulkesni svogūnėliai (narcizai, tulpės), kurie vėl užpilami dirvožemiu. Viršutiniams sluoksnyje išdėliojami smulkiausi svogūniniai augalai, jie irgi užpilami žeme. Toks krepšys įkasamas į žemę ir ant viršaus užpilama dar du-trys centimetrai dirvožemio. Žiemai geriau juos užkloti nukritusių lapų sluoksniu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)