Laistymas
Braškių šaknys auga dirvos paviršiuje, todėl augalai jautrūs drėgmės trūkumui, būtina laistyti. Jei dirvožemyje drėgmės tiek, kiek reikia, išauga ir gausus, ir kokybiškas derlius. Braškėms drėgmės ypač reikia keliais kritiniais laikotarpiais. Pirmuoju – prieš žydėjimą. Jei prieš braškių žydėjimą sausa ir karšta, sodinukus būtina palaistyti. Iki žydėjimo laistoma 1–2, kai auga uogos – 2–3, o nuėmus derlių – 1–2 kartus. Braškynas laistomas vakare ar naktį, kad dieną augalai galėtų apdžiūti ir nesusidarytų palankių sąlygų puviniams.
Pavasarį nuo to laiko, kai ima augti lapai, iki žydėjimo patartina braškes purkšti vandeniu – tai skatina lapų augimą. Uogoms nokstant reikia laistyti tik žemę – taškiniu būdu, kai vandens šaltinis atvedamas kiekvienam augalui.
Dirvos purenimas – antrasis laistymas
Braškės labai mėgsta išpurentą dirvą. Kai tik žemė aplink augalus kiek pradžiūna ir jau galima dirbti, išpurenkime tarplysvius. Tai padės išsaugoti drėgmę dirvoje, šaknys gaus daugiau deguonies. Kartu išravėkime ir daugiametes piktžoles. Prie pat braškių krūmelių giliai purenti negalima, kad nepažeistume paviršinės šaknų sistemos. Purendami atsargiai apkaupkime krūmelius, kad augančios pridėtinės šaknys būtų po žemių sluoksniu.
Tręšimas
Jaunas ir derantis braškynas tręšiamas, kai išauga 1–2 jauni lapeliai: birželio viduryje – kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais (2–2,5 kg/arui, N:P:K – 10:10:20), jei nebuvo tręšta prieš sodinimą, o jei buvo, papildomai tręšiama nedaug.
Mulčiavimas
Patręšus ateina laikas mulčiuoti braškių tarplysvius. Mulčiui tinka švarūs javų šiaudai arba agroplėvelė.
Apsauga nuo šalnų
Braškynuose dažniausiai nukenčia labai ankstyvų veislių braškės, auginamos lengvose sausose dirvose, pietiniuose ar rytiniuose šlaituose bei lomose. Mažai ar visai nenukenčia vidutinio vėlyvumo, vėlyvųjų ir labai vėlyvų veislių braškės – jos dažniausiai pradeda žydėti pasibaigus šalnoms. Prieš šalnas būtina braškes apdengti agroplėvele.
Jei norime skinti uogas anksčiau
Jei pavasarį braškės auginamos po plėvelės priedangomis, uogos sunoksta 1–3 savaitėmis anksčiau negu įprastai lauke. Tuneliai dengiami storesne (0,1 mm) polietileno plėvele, o ant augalų klojama balta agroplėvelė. Virš juostų ar lysvių kas 1,2–1,5 m susmeigiami 0,6 m aukščio vielos lankai, viršuje sutvirtinami viela. Geriausia lankus susmeigti rudenį, kol žemė neįšalusi. Užtraukta polietileno plėvelė viename tuneliuko šone įkasama į žemę, o kitame pritvirtinama prie medinės siauros lentutės, kad vėdinant ją būtų galima suvynioti. Dengti galima ir perforuota polietileno plėvele ar tik balta agroplėvele.
Dengtuose tuneliuose uogos sunoksta anksčiau negu tiesiog apklotos plėvele (be karkaso). Braškės uždengiamos kovo trečią dekadą ir neatidengiamos iki žydėjimo. Plėvelė nuvyniojama, kai tik braškės pradeda žydėti, kad vabzdžiai apdulkintų žiedus. Pirmą kartą nuimama, kai oras apsiniaukęs arba vakare, kai nėra šalnų, kad augalai priprastų prie pasikeitusių sąlygų. Žydinčios braškės uždengiamos tik naktį prieš šalnas, rytą vėl atidengiamos. Kad anksčiau sunoktų, po priedangomis geriausia auginti ankstyvąsias ir vidutinio ankstyvumo braškes.